„Deja, oficialių atsakymų kol kas negavome. Su mumis bendrauja naudodami „megafono diplomatiją“. (Aljanso) reakcija iš esmės neigiama“, - dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pirmadienį citavo A. Antonovą.
„Mus kaltina vykdant politiką „skaldyk ir valdyk“, ieškant plyšių NATO šalių pozicijoje. Keliama mintis, kad su rusais reikia kalbėti tik iš NATO bendrų atgrasymo pozicijų“, - pridūrė jis.
A. Antonovas sakė, kad Rusija lauka „oficialaus atsakymo iš Briuselio, taip pat Varšuvos, Rygos, Vilniaus, Talino ir Stokholmo“.
„Helsinkio atsakymas aiškus“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje Suomijos gynybos ministro pavaduotojo Jukkos Juusti sprendimą atidėti vizitą Maskvoje, turėjusį įvykti rugpjūčio 30 dieną.
„Aišku, kolegos turi patys nuspręsti, kaip parengti atsakymą į Rusijos (siūlomą) sąveikos programą. Teigiamas dalykas - kad nagrinėjame tikslius oficialius Estijos ir Lietuvos gynybos ministerijų pranešimus apie ketinimus parengti atsakymą į mūsų pasiūlymus. Kol kas neaišku, kiek turėsime laukti“, - sakė pareigūnas.
A. Antonovas sakė, kad „kol kas tokia nevienareikšmė reakcija į pozityvią Rusijos sąveikos programą viešuose NATO politikų pareiškimuose ir oficialių rašytinių atsakymų nebuvimas verčia mus kelti pagrįstą klausimą, ar iš tiesų Aljansas ir jo partnerės suinteresuoti įtampos mažinimu?“
Rugpjūčio pradžioje Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos vadovas Sergejus Košelevas pareiškė, kad Gynybos ministerija siūlo Baltijos šalims ir kitoms Šiaurės Atlanto aljanso valstybėms kartu su atsakiklių klausimu apsvarstyti virtinę plataus spektro temų, susijusių su bendru reagavimu į grėsmes bei iššūkius. Tačiau, pasak jo, kol kas iš partnerių nesulaukta jokios reakcijos.
Anksčiau A. Antonovas sakė, kad Rusija pasirengusi „bendram darbui siekiant išvengti incidentų jūroje ir ore dvišalių susitarimų šioje srityje pagrindu, taip pat konsultacijoms su Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos gynybos ministerijomis siekiant išsklaidyti abipusį susirūpinimą dėl karinės veiklos pasienio rajonuose“.
Liepą Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pavedė parengti pasiūlymus dėl pasitikėjimo priemonių, kurios didintų skrydžių saugumą Baltijos jūros regione, sistemos sukūrimo.
„Jei NATO šalys parodys atsakomąjį pasirengimą vykdyti savo aviacijos skrydžius netoli Rusijos sienų su įjungtais atsakikliais, Rusijos gynybos ministerijos specialistai gali dalyvauti detaliame šio klausimo svarstyme ekspertų lygiu“, – sakė Gynybos ministerijos atstovai liepos 2 dieną naujienų agentūrai „Interfax“.
Radiolokacinis atsakiklis, vadinamasis transponderis, yra prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo kodą.
Lietuva kritiškai vertina Rusijos pasiūlymus dėl skrydžių saugumo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad sprendimas visiems kariniams orlaiviams virš Baltijos jūros skraidyti su įjungtais atsakikliais neišspręs situacijos, kol rusų lėktuvai tęs pavojingas manevrus šalia Aljanso orlaivių.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Rusijos siūlymus vertina kaip bandymą suskaldyti NATO šalis.
