aA
Šis ruduo bus šiltesnis nei praėjęs, džiugina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.
Papasakojo, koks ruduo laukia: sinoptikai turi gerų žinių
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Kol kas numatoma, kad ruduo Lietuvoje bus iki 1 laipsnio šiltesnis nei būdavo įprastai. Tačiau kritulių kiekis turėtų būti panašus tradiciniam – per tris mėnesius vidutiniškai iškrenta kažkur 65 mm jų“, – sakė klimatologas.

Tiesa, jis priminė, kad tikslias orų prognozes specialistai sudaro maždaug savaitei į priekį, o vėlesniam laikui dalinasi tik spėjimais, pagrįstais tendencijomis.

„Nėra įmanoma pasakyti, koks bus oras, pavyzdžiui, spalio 1-ąją savaitę ar panašiai, tačiau galime pasidalinti prognozėmis, koks spalis numatomas šiemet, palyginus su daugiamečiais duomenimis“, – aiškino jis.

Ryškiausi pokyčiai – lapkritį: temperatūra bus dvigubai aukštesnė

D. Valiuko teigimu, Lietuvoje vidutinė oro temperatūra rudenį yra maždaug 7,1 laipsnio. Šiemet, prognozuojama, ji turėtų pakilti iki 8,1 laipsnio.

„Rugsėjį vidutinė oro temperatūra siekia maždaug 12,2 laipsnio – šiemet numatoma, kad ji turėtų kilti nuo 0,5 iki 1 laipsnio. Maždaug tiek pat šilčiau bus ir spalį, kurio vidutinė temperatūra iki šiol būdavo 7,2 laipsniai. Prognozuojama, kad lapkritis turėtų būti šiltesnis net 2 laipsniais, bet šį mėnesį vidutinė temperatūra būna vos 1,9 laipsnio“, – dėstė klimatologas.

Tiesa, jis tuoj pridūrė, kad nors teoriškai temperatūra paskutinį rudens mėnesį ir bus dvigubai aukštesnė, greičiausiai tai mums pernelyg nepasijus.

Aukštesnės temperatūros gal nepajusime, bet klimatas ims formuotis kitaip

„Ar 2, ar 4 laipsniai, žmogaus savijautai ne taip svarbu. Lapkritis ir taip vėsus mėnuo, tad gal tie pokyčiai bus mažai apčiuopiami“, – pripažino D. Valiukas.

Jo teigimu, pernelyg neturėtų pasijusti ir bendras 1 laipsnio orų šiltėjimas rudenį.

„Gyvūnijai, kaip ir žmonėms, 1 laipsnio pokytis yra menkai tejuntamas. Bet visokie procesai, kurie lemia klimatą, ims formuotis kitaip. Sakykime, Atlanto vandenynas šiltesnis, aktyvesni ciklonai. Tad pokyčiai pajuntami ne per pačią temperatūrą, o per procesus, kurie formuoja klimatą“, – aiškino jis.

Kol kas vyraus vasariški orai

Laukiantiems bobų vasaros D. Valiukas aiškino kol kas dar nieko negalintis pasakyti. Jo teigimu, žvelgiant į oro temperatūrą, dar nė nesibaigė tradicinė vasara. Orai stipriau šalti neturėtų ir artėjančią savaitę.

Bobų vasara paprastai prasideda antroje rugsėjo pusėje, iki spalio pradžios. Tačiau taip vadinamas ne orų pašiltėjimas, o atšilimas, nulemtas atmosferos cirkuliacijos tipo, kai nuo Atlanto vandenyno, Azorų salų, atkeliauja anticiklono dalis. Bobų vasara gali trukti ir kelias dienas, ir savaitę“, – aiškino jis.

Tačiau kartais, perspėjo klimatologas, šis reiškinys neįvyksta ir bobų vasaros Lietuvoje visai nebūna. Tiesa, nutinka ir taip, kad šilumos banga mūsų šalį aplanko ir du kartus kone tą patį mėnesį.

„Dažnai būna, kad oras stipriai atšąla, sulaukiama net šalnų, ir tik tada jau tikroji bobų vasara ateina. Tačiau, kaip minėjau, tai nėra tik orų atšilimas po atšalimo, turi susidaryti tam tikra sinoptinė situacija“, – pasakojo specialistas.

Vasariškais orais ilgiausiai džiaugsis pajūris ir centrinė Lietuva

Pasak D. Valiuko, šalnų Lietuvoje kartais pasitaiko ir rugsėjį, tačiau dažniau staiga stipriai atšąla spalį.

„Kada sulauksime pirmųjų šalnų, sunku pasakyti. Tačiau, bendrai žvelgiant, šalnų būna ir rugsėjį – tiesa, rečiau, spalį – jau dažniau. Maždaug šiuo laikotarpiu“, – prognozavo klimatologas.

Tuo metu vasariški orai, jo teigimu, ilgiausiai turėtų išsilaikyti pajūryje ir centrinėje Lietuvos dalyje.

„Mes apibrėžiame, kad vasara – tai laikotarpis, kai vidutinė oro temperatūra yra pastoviai aukštesnė už 15 laipsnių. Ilgiausiai ji tęsiasi pajūryje, bet čia vėliausiai ir prasideda. Dėl jūros užsitęsia ir pradžia, ir pabaiga. Geresniais orais ilgiau pasidžiaugs ir centrinė Lietuva“, – aiškino jis.

Apžvelgė prabėgusią vasarą

D. Valiukas neslėpė šią vasarą galintis pavadinti permaininga – buvo ir karščių, ir vėsumos.

„Birželis ir liepa buvo šiltesni nei įprastai, bet vėsesnė buvo rugpjūčio pirmoji pusė. Rugpjūtį buvo daugiau kritulių nei iškrisdavo ankstesniais metais. Kritulių stygiumi šiemet tikrai nesiskundžiame, ko gero, žemdirbiai tikrai galėtų pasakyti, kad jų pakankamai ir gal net per daug. Pakankamai svarbu ir tai, kad šią vasarą saulės buvo mažiau nei įprastai“, – praėjusią vasarą apibūdino jis.

Šį rudenį, prognozavo klimatologas, saulėta turėtų būti panašiai tiek pat, kaip būdavo ankstesniais metais tuo pačiu laiku.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.