„Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas pirkimų patikrinimas krašto apsaugos sistemoje nuo 2006-ųjų iki 2016-ųjų atskleidė sistemines problemas Krašto apsaugos ministerijoje, pavienės skandalingos istorijos lieka pavienės, deja, pasikartojančios. Prezidentės nuomone, problema yra kur kas rimtesnė, tai sisteminė problema“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė patarėja.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė pasitarimą dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomų viešųjų pirkimų.
Valstybės vadovė susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarti neatidėliotinų priemonių, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje, pranešė Prezidentūra.
Patarėjos teigimu, krašto apsaugos sistemos vykdomi viešieji pirkimai yra painūs, juos vykdo itin daug organizacijų – 65.
Pasak Ž. Šatūnienės, Krašto apsaugos ministerijoje laiku nesuveikė vidiniai mechanizmai, kurie turėjo užkirsti kelią viešųjų pirkimų pažeidimams.
Ji priminė, kad Valstybės kontrolė dar kovo mėnesį informavo krašto apsaugos ministrą apie stebimas rizikas, tai yra nepakankamą pasirengimą įsisavinti didėjantį finansavimą.
„Prezidentės nuomone, būtina peržiūrėti visą krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą iš esmės, sukurti realiai veikiantį pirkimų organizavimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą“, – penktadienį žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Ž. Šatūnienės teigimu, D. Grybauskaitė pasiūlė naują tarpinstitucinio bendradarbiavimo formą – kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė padėtų Krašto apsaugos ministerijai nuo biudžeto planavimo iki pažeidimų užkardymo.
„Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas yra pasirengęs dalyvauti krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų komisijose“, – tvirtino prezidentės patarėja.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė KAM viešųjų pirkimų praktikoje įžvelgė „metastazių, kurios yra dėl keleto žmonių įvykę“.
„Mestas šešėlis Lietuvos kariuomenei yra nesutapatinamas su piktavalių elgsena“, – sakė ji.
Pasak D. Vilytės, viešųjų pirkimų kontrolės sistema KAM yra klampi, pasenusi.
„Penkiolikos žmonių etatų Įsigijimų departamentas KAM, matyt, nevaldo nei finansų, nei turimų įsigijimų“, – pareiškė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
Lauko virtuvės įrankius pirko 8 kartus brangiau
Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.
Pasak pranešimo, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje - 13 eurų.
Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.
2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Turėdama preliminarią sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso. Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų – juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai.
Trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė pranešė, kad tiriamas dar vienas kariuomenės viešasis pirkimas, susijęs su bendrove „Nota Bene“.
Anot jos, kariuomenė buvo paskelbusi antklodžių pirkimą. Nurodyta, kad jos turi būti iš 65 proc. vilnos ir 35 proc. – iš sintetinio audinio.
Pirmąją vietą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė pateikė antklodes, kurias Lietuvos kariuomenė nuvežė ekspertizei. Paaiškėjo, kad antklodžių sudėtis nevisai atitinka reikalavimus. Vilnos tėra 64,6 proc. ir truputį daugiau sintetikos.
Šis pasiūlymas atmestas, konkurso nugalėtoju paskelbta antrą vietą užsėmusi ir dvigubai didesnę kainą pasiūliusi bendrovė „Nota bene“.
Pirmosios bendrovės pasiūlymas buvo 66 tūkst. eurų, antrosios – 122 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus kariuomenės pirkimus, prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei pareikalavo atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką.
D. Vilytė: sutartis su „Nota Bene“ yra negaliojanti
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė taip pat teigia, kad Krašto apsaugos ministerijos sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl lauko virtuvės įrangos pirkimo yra niekinė ir jau penkios dienos kaip galėjo būti nutraukta.
„Sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl 1,6 mln. eurų virtuvės įrangos agregatų ir įrankių įsigijimo jau penkta diena galėjo būti nutraukta. Pirmadienį gavusi išvadą, Krašto apsaugos ministerija jau galėjo nutraukti šiandien sutartį ir jokių įsipareigojimų jau nebeturėti“, – penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė D. Vilytė.
„Mūsų išvada, kurioje konstatuota, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti, turi teisinę galią. Atlikinėti įvairius tyrimus, analizes ir vėl įklimpti į metus tyrimus, manau, jiems to nebereikia“, – pabrėžė ji.
Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak pranešimo, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje - 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.
2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Pasak D.Vilytės, tai, kad ši sutartis dar nenutraukta, rodo ir nekompetenciją, ir neatsakimgumą.
„Daug ką, labai daug ką rodo. Ir nekompetenciją, ir žioplumą, ir neatsakingumą ir daug ką rodo“, – atsakydama į žurnalistų klausimus teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad rezonansą sukėlęs lauko virtuvės įrangos ir atsarginių dalių pirkimas yra ne vienetinis atvejis.
„Tai tikrai ne vienetinis atvejis, krašto apsaugos sistemoje tarp 65 perkančių organizacijų, mes turime Ginklų fondą, kuriame irgi Viešųjų pirkimų tarnyba matė sisteminių bėdų ir toliau vertiname tos institucijos pirkimus“, – sakė D. Vilytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad visose srityse pasitaiko, kad institucijos nekontroliuoja, už kiek perka, neseka rinkos kainų, tačiau, anot D. Vilytės, krašto apsaugos sistema yra jautresnė šiuo atžvilgiu.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas teigia, kad skandalas yra pernelyg išpūstas, nes virtuvės reikmenų pirkta už 4 tūkst. eurų, o ne 1,6 mln. eurų, kaip nuskambėjo viešojoje erdvėje, taip pat kilus įtarimams dėl per didelės kainos kariuomenė pati ėmėsi žingsnių išsiaiškinti, ar čia nėra korupcijos požymių.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtina, kad virtuvės reikmenys nenaudojami ir siekiama išsiaiškinti galimą sukčiavimą. Pasak ministro, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokurorai iš pradžių tyrimą pradėję vėliau tyrimą nutraukė.
J. Olekas teigė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis perkeltas į kitas pareigas.
BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas J. V. Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.
