aA
Knyga „Mūsiškiai“, kurioje rašoma apie Holokaustą Lietuvoje, šalį supurčiusi ir apie lietuvių vykdytas žydų žudynes viešai kalbėti paskatinusi Rūta Vanagaitė rugsėjo 23 d. kviečia į pilietinę akciją „Čia guli mūsiškiai“.
Furorą Lietuvoje sukėlusi R. Vanagaitė rengiasi naujam etapui
© DELFI montažas

Lietuvos žydų genocido dieną, 17 val., visoje Lietuvoje kviečiama nuvažiuoti į labiausiai apleistas žudynių vietas. Štai aplink Vilnių, sako ji, yra 12 vietų, kurių nežinantiems praktiškai neįmanoma surasti.

R. Vanagaitė nori, kad žmonės pabūtų žudynių vietoje, uždegtų žvakes, suvoktų, kad čia guli ne „tarybiniai žmonės“, o mūsiškiai. Akcija bus organizuojama per socialinius tinklus visoje Lietuvoje. Vienu metu visoje šalyje ruošiamasi giedoti žydų giesmę hebrajų kalba.
http://g1.dcdn.lt/m/pc/20160901160940.Молитва-GL-VOKAL.mp3 Giesmė hebrajų kalba

Taip siekiama į žmonių sąmonę įrašyti, kad tai ne žydai, „tarybiniai piliečiai“, o mūsiškiai, neturintys nei kapų, nei vardų, nei kas juos aplankytų.

R. Vanagaitei idėja kilo, kada į ją feisbuke kreipėsi keletas žmonių. Šie nusistebėjo, kaip šiandien atrodo žydų kapai. „Mano knyga leido žmonėms įsivaizduoti, kas yra kaulai, kaip žmogus žuvo, kas jis buvo, kaip jis užkastas. Ne statistika, o gyvi žmonės ir vaikai sutrupintomis kaukolėmis“, – kalbėjo R. Vanagaitė

Sužinoti, kur yra artimiausia žudynių vieta, galima internetiniame Hokokausto atlase. Čia galima sužinoti ir žudynių vykdytojus. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žudynių vietos.

Šešuolių žydų žūties vieta
Šešuolių žydų žūties vieta

Vienos netoli Vilniaus, Vėliučionyse, esančios vietos pašnekovė neberanda. Kartą ją pavyko aptikti su grybautoja, antrąkart apsilankius pačiai – jau nebe. „Eisim ten pro šabakštynus, pro šiukšlynus, kur nėra jokio kelio. Tegul visi pamato, kiek reikia nueiti, kad rastum kokį 1961 m. paminkliuką, po kuriuo – 1159 žmonės, iš jų trečdalis vaikai“, – kalbėjo R. Vanagaitė.

R. Vanagaitė prie akcijos nekvies prisijungti politikų, tačiau pastebi ji, ir šie, pajutę, kad tai rinkėjams svarbu, pradėjo panašiose akcijose dalyvauti. „Molėtuose pamačiau, kad virusas jau gimė. Tikiuosi, kad jis gimė šiek tiek ir dėl mano knygos, gal situacija buvo pribrendusi, tik reikėjo vieno plaktuko kaukštelėti per ledą, ir tai, kas buvo subrendę – pilietiškumas, supratimas – pasirodė. Lietuviai jau yra europiečiai, bet europiečiai yra jaunoji karta, turinti vertybes, supratimą, kuriai dingę prietarai“, – dėstė pašnekovė.

Linkmenų aukų ekshumacija
Linkmenų aukų ekshumacija


Nacių okupacijos metais Lietuvoje iš viso nužudyta 90 proc. žydų. Prieš karą šalyje žydų bendruomenė siekė apie 200 tūkst. piliečių.

Stebėjo vyresnių molėtiškių veidus: bijo, kad žydai grįžo turto

Praėjusį pirmadienį R. Vanagaitė žygiavo Molėtuose surengtame Atminties marše į miesto žydų Holokausto vietą. Ji sako jau anksčiau iš maršo organizatorių išgirdusi vietinių kalbas – esą žydai neatvažiuoja šiaip sau.

„Vietinių akimis, jeigu jie tiek laiko tylėjo, o dabar pasirodo ir kažką organizuoja, tai šis simbolinis veiksmas bus tik pradžia nustatyti gerus santykius su miesto valdžia, o paskui ateiti ir pradėti reikalauti savo nuosavybės.

Ir kai pirmadienį pradėjome eiti, mačiau, kad visuose languose, tarpduriuose, kiemuose tokie išsigandę, išsitempę pagyvenusių žmonių veidai. Pagalvojau, tame yra tiesos – juk, pagal senus prietarus, žydai nieko nedaro šiaip sau, jie daro viską dėl pinigų, turtų ir taip toliau. Žmonių akimis, jie grįžta tokia forma ir dabar prasidės jų kraustymas iš namų“, – kalbėjo R. Vanagaitė.

Štai ir maršo organizatoriaus, Molėtuose išžudytos šeimos palikuonio Tzvi Kritzerio, artimųjų namas stovi centrinėje miesto gatvėje. Aišku, sako pašnekovė, jis į namą niekada nepretenduos.

Kavarsko žydų žudynių vieta
Kavarsko žydų žudynių vieta

„Aš supratau, kas įvyko su mano karta. Mano senelių kartai tai buvo „prakeikti žydai“, gėrę mūsų kraują. Už tai, kad jie nebuvo mūsų žmonės, juos buvo galima nužudyti, o toliau per visus 40 metų tai buvo ne žydai, o tarybiniai piliečiai, visi paminklai buvo jiems. Mes juk nebuvome tarybiniai piliečiai – mes buvome tylioje rezistencijoje, lietuviai, partizanų anūkai. Tarybiniai piliečiai lygu žydai, ir pakeisti anos kartos įsitikinimą, kad tai buvo mūsiškiai, reikia labai laisvų galvų. Ir galvos laisvos tų, kurie gimė vėliausiai 1980-1990 m.”, – išvadą padarė „Mūsiškių“ autorė.

R. Vanagaitė „Mūsiškiuose“ minėjo iš močiutės paveldėjusi spintą, kuri, įtaria – nusavintas nužudytų žydų turtas. Ji papasakojo po maršo sulaukusi eitynių organizatoriaus Leono Kaplano skambučio, kuris jai už nuveiktus darbus leido pasilaikyti spintą. „Taigi galiu išsaugoti savo močiutės spintą – ji man nėra tokia maloni, bet žydai man ją dovanojo atgal“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo rašytoja.

Kaltinamasis Adomas Lunius žudynių vietoje Linkmenyse, 1960 m.
Kaltinamasis Adomas Lunius žudynių vietoje Linkmenyse, 1960 m.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.