Naujausia apklausa atskleidė geriausias ir blogiausias šalis emigrantams gyventi, remiantis gyvenimo kokybe, saugumu ir įsikūrimo lengvumu.
Kalbant apie įsikūrimo lengvumą, į šį faktorių įeina ir vietinių gyventojų draugiškumas: ar lengva priprasti prie vietinės kultūros ir rasti naujų draugų. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kiek vietiniai yra draugiški emigrantų šeimoms ir kokį barjerą sukuria kalbų skirtumai.
Tarp 10-ies nedraugiškiausių – Danija, Šveicarija ir Norvegija. Šveicarijoje 36 proc. apklaustųjų teigė, kad vietinių požiūris į emigrantus dažniausiai yra neigiamas, be to, daugiau kaip pusei žmonių sunkiai sekasi pritapti prie vietinės kultūros, nepaisant jų aukštos gyvenimo kokybės.
Tarp nedraugiškiausių valstybių, (iš viso 67) beveik sąrašo pabaigoje – Vokietija (55-oje vietoje) ir Prancūzija (56-oje vietoje). Prancūzijoje tik 17 proc. emigrantų teigė esą laimingi, kalbant apie visuotinį draugiškumą, o Vokietijoje 49 proc. tvirtino susiduriantys su sunkumais, bandydami bendrauti su vietiniais ir ieškodami vokiečių draugų. Viena to priežasčių – kalbos barjeras.
Draugiškiausios valstybės – Meksika, Kosta Rika ir Uganda.
Įvardintos ir geriausios šalys emigrantams – Taivanas, Malta ir Ekvadoras – remiantis gyvenimo kokybe, asmeninių finansų rodikliu ir sveikatos apsaugos kokybe. Tuo tarpu Kataras, Italija ir Tanzanija buvo pripažintos blogiausiomis gyventi emigrantams.
Jungtinė Karalystė – sąrašo 33-ioje vietoje, kur darbo saugumas yra ypač vertinamas, o ir vietiniai yra draugiški emigrantų šeimoms. Visgi bendros pragyvenimo išlaidos, apklaustųjų manymu, yra didelės – tik 4 proc. emigravusių teigė uždirbantys daugiau nei kad reikėtų padengti kasdienius poreikius.
