aA
Valdantieji socialdemokratai dar kartą kvies generalinį prokurorą Evaldą Pašilį į Seimą atsakyti į klausimus dėl kariuomenės pirkimų, sako frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Socialdemokratai dar kartą kvies generalinį prokurorą atsakyti į klausimus dėl kariuomenės pirkimų
© DELFI / Karolina Pansevič

„Mes į kitus posėdžius galėsime kviesti, ir Seime galėsime išklausyti“, – žurnalistams sakė frakcijos seniūnė po posėdžio, kuriame E.Pašilis dalyvauti atsisakė.

Pasak jos, jei E.Pašilio nepavyks išklausyti frakcijoje, jis bus kviečiamas į plenarinį posėdį, kaip numato Seimo statutas.

Kvietimo pas socialdemokratus sulaukęs generalinis prokuroras paskelbė pranešimą, kad nemato galimybės dalyvauti frakcijos posėdyje, nes „šiuo metu išsamūs atsakymai politikams nesuderinami su vykstančių ikiteisminių tyrimų interesais“.

„Nors bendravimą su Seimu įvairiais teisėkūros bei prokuratūros veiklos klausimais vertinu kaip labai svarbų ir naudingą, šiuo atveju kvietimo dalyvauti frakcijos narių posėdyje privalau atsisakyti. Viena iš priežasčių – vykstantys ikiteisminiai tyrimai, apie kuriuos atvykęs galėčiau pranešti tik tiek, kiek jau yra paskelbta viešai“, – E.Pašilis cituojamas trečiadienį išplatintame Generalinės prokuratūros pareiškime.

Antradienį kilo skandalas Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. Krašto apsaugos ministras J.Olekas aiškino, kad tik kilus abejonėms dėl kainų pagrįstumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, bet prokurorai iš pradžių tyrimą pradėję vėliau jį nutraukė.

J.Olekas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija šį sprendimą apskundė teismui rugpjūčio 17 dieną. Vėliau antradienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Krašto apsaugos ministras sako nesąs kaltas dėl susidarusios situacijos, nes pirkimą, pasako jo, organizavo kariuomenė, o kilus abejonėms dėl kainų pagrįstumo sureagavo ministerija ir medžiagą perdavė teisėsaugai.

„Krašto apsaugos ministerija nustatė, kad kariuomenės padalinys dalį prekių įsigijo už nepamatuotai didelę kainą. Aš pavedžiau generalinei inspekcijai ištirti šitą atvejį, kai mums atrodė, kad pasitvirtino šitie faktai, mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad atliktų ikiteisminį tyrimą, nes manau, kad kaina nepamatuota, ir tie žmonės verti baudžiamosios atsakomybės“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė J.Olekas.

Paprašytas konkretizuoti, kas tie žmonės, J.Olekas atsakė, kad „prokuratūra turi ištirti ir pasakyti, ar tie, kurie pirko, ar tie, kurie tiekė prekes“. „Turėjo ištirti, ar kariuomenės žmonės, kurie dalyvavo pirkime, nepadarė nusikalstamos veikos, ir ar kompanija, kuri pardavinėjo, nesukčiavo. Mes du kartus gavome atsakymą, kad jie nemato nusikalstamos sudėties, ir po dviejų atsakymų mes dar apskundėme šį sprendimą teismui. Aš jaučiuosi pagavęs, liaudiškai tariant, vagį, atidavęs teisėsaugai, ir pats kaltinamas vagiliavimu“, – kalbėjo J.Olekas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Tarnyba pranešė, kad 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad skandalas yra pernelyg išpūstas, nes virtuvės reikmenų pirkta už 4 tūkst. eurų, o ne 1,6 mln. eurų, kaip nuskambėjo viešojoje erdvėje, taip pat kilus įtarimams dėl per didelės kainos kariuomenė pati ėmėsi žingsnių išsiaiškinti, ar čia nėra korupcijos požymių, pirkimas sustabdytas.

„Labai išpūsta istorija, už pusantro milijono niekas sidabrinių ir auksinių indų kariuomenėje nėra pirkęs. Kalbama apie 20 daiktų, kurie pakliūva į tą didelį sąrašą. Iš viso pirkimas atliktas už 173 tūkst. eurų, ir kai kilo įtarimas, jis buvo sustabdytas, sustabdytas ministerijos pastangomis, kuri per vidaus auditą ir Generalinę inspekciją pamatė, kad tam tikrų daiktų kainos yra užkeltos. Tuos dvejus metus vyko tyrimas, dalyvavo prokuratūra, tyrimas tęsiasi, nes kariuomenė yra padavusi tą firmą dėl sukčiavimo į teismą“, – Darbo partijos trečiadienį į Seimą pakviestas paaiškinti dėl brangių pirkinių sakė J.V.Žukas.

Lietuvos kariuomenės vadas taip pat sakė pasitrauksiantis, jei „auksinių šakučių“ skandalas sukels masinį pyktį ir panieką kariuomenei, ir jis bus kaltinamas dėl sugriauto kariuomenės įvaizdžio, kartu dėl susidariusios situacijos atsiprašė Lietuvos žmonių.

Trečiadienį socialdemokratų frakcijos posėdyje dalyvavo ir VPT vadovė Diana Vilytė, ji sakė kariuomenės vado kaltės šiuose prikimuose neįžvelgianti, o siūlė pertvarkyti Krašto apsaugos ministerijos viešųjų pirkimų organizavimą.

„Pačioje KAM yra bėdų, pakankamai sudėtinga ir didelė struktūra, ir reikia ministrui atkreipti dėmesį ir tvarkyti tą sistemą. (...) Kariuomenės vadas turėtų vesti pulkus, ten, kur jis turėtų vest, o pirkimų sistemą reikėtų organizuoti kitiems žmonėms, ir tą reikia ministerijai gerai apgalvot, nuslūgus emocijoms, ir padaryti normalią vidinės kontrolės sistemą, pradedant nuo lėšų planavimo, pirkimo organizavimo, rinkos ištyrimo, užtikrinimo, kad kuo daugiau dalyvių ateitų į pirkimus, ir būtų sutarties kontrolė“, – sakė D.Vilytė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.