Šis sprendimas gerokai pakirto žmonių pasitikėjimą tiek „Sodra“, tiek apskritai valstybe. Prieštaraujančiu Konstitucijai jį pripažino ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, kad būtina ne vien grąžinti pensijas į buvusį lygį, bet ir išmokėti kompensacijas už dalį jų.
Lengva buvusiems valdantiesiems, dabar esantiems opozicijoje, piktintis visuomenės neigiamu nusistatymu valstybės institucijų atžvilgiu – o iš kurgi jis atsiranda, jei ne iš politikos, kai ieškant resursų visų pirma nuskriaudžiami silpniausieji.
Vaiko pinigai, pensijos, motinystės pašalpos... Tai kaip sniego kamuolys: negatyvus nusiteikimas sukelia nenorą planuoti ateitį tokioje šalyje, gimdyti čia vaikus, dirbti, kurti verslą.
Žingsnis po žingsnio į priekį
Niekas neatpirks nuo 2010 m. padarytos skriaudos tuometiniams pensininkams bei neįgaliesiems, tačiau stengiamės padaryti viską, kad būtų atstatytas teisingumas. Pažiūrėkime į faktus.
2014 metais Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą, Vyriausybės teiktą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriame buvo nustatytas kompensavimo mechanizmas tų praradimų, kurie atsirado sumažinus didesnes nei 650 litų pensijas.
Pensijos grąžintos beveik pusei milijono pensininkų ir neįgaliųjų. Šiemet buvo paskutinis etapas: 2014 metais išmokėta 20 procentų, 2015 metais – 40 procentų, 2016 metais – likę 40 procentų. 2014 metais išmokėtos kompensuojamosios sumos sudarė 32,6 milijono eurų, 2015 metais išmokėta 66,3 milijonų eurų, 2016 metais planuojama išmokėti 65 milijono eurų.
Maždaug po metų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriame nustatytas kompensavimo mechanizmas tų praradimų, kurie atsirado papildomai sumažinus pensijas dirbusiems jų gavėjams.
Šiemet birželį apie 84 tūkstančių žmonių pasiekė pirmoji kompensacija – 33 procentai, tiek pat bus išmokama 2017-aisiais, o 2018 metais – 34 procentai. „Sodros“ duomenimis senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams pareikalaus apie 120,6 milijonų eurų. Valstybinių pensijų kompensavimas – dar apie 10,3 milijonų eurų ir šis kompensavimas palies beveik 10 tūkstančių valstybinių pensijų gavėjų.
Ne vien grąžinamos nepriemokos, bet ir keliamos esamos pensijos, nes jos negali atsilikti nuo augančių kainų. Nuo 2015 metų liepos 1 d. Vyriausybės sprendimu po 3 eurus (10,36 litų) buvo padidinti bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai, ir dėl to truputį pakilo išmokos: senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidėjo apie 4,79 euro, o netekto darbingumo pensija, paskirta turint būtinąjį stažą – apie 3,46 euro.
Atitinkamai paaugo šalpos išmokų dydžiai ir bazinės pensijos dydžio priedas, mokamas kartu su pareigūnų ir karių valstybine pensija už tarnybą. Tai yra pirmas kartas po 2008 metų, kai pensijos bent kažkiek padidintos. Tai kainavo apie 22,86 milijonų eurų iš „Sodros“ ir apie 3,94 milijonų eurų iš valstybės biudžetų.
Nuo 2016 metų sausio bazinė pensija padidinta dar 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), ir patvirtintas einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 445 eurai (vietoj buvusių 434 eurų). Padidėjo visos išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis šiais dydžiais: senatvės, neįgaliųjų pensijos, ligos, motinystės, tėvystės pašalpos, valstybinės šalpos išmokos.
Nors pensijos padidinimas kiekvienu atskiru atveju atrodo nedidelis, bet sudėjus visų pensininkų išmokoms per metus reikalingas papildomas lėšas, susidaro įspūdingos sumos. Padidintoms pensijoms iš „Sodros“ biudžeto mokėti 2016 metais papildomai prireikė 74,1 mln. eurų ir apie 11 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
2012-aisiais radome didžiulę skylę „Sodros“ biudžete – pensijų mažinimas nelabai ką padėjo. Suvaldžius krizę, darbo rinkai stiprėjant, plečiantis, daugėjant investicijų, deficitas pamažu traukiasi. „Sodros“ septynių šių metų mėnesių biudžeto deficitas sudaro 101,6 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu biudžeto deficitas buvo 161,8, o 2014-aisiais – net 230,7 milijonų eurų. Išankstiniais duomenimis, visų trijų 2016 metų antrojo ketvirčio mėnesių „Sodros“ biudžeto balansas – teigiamas. Trys iš eilės teigiamo deficito rodikliai pasiekti pirmą kartą po ilgo laiko.
Pensijų reformos mitai ir realybė
Vietoj dabar naudojamo „suvidurkinto“ žmogaus draudžiamųjų pajamų koeficiento bus įvesta apskaitos vienetų sistema, kuri leis papildomą (arba individualiąją) pensijos dalį labiau susieti su mokėtomis įmokomis. Tai bus paskata dirbti legaliai, siekti geresnio išsilavinimo, įgūdžių, kurie padėtų gauti geresnį atlyginimą, nes nuo to tiesiogiai priklausys būsima pensija. Tai padės kovoti su darbo rinkoje esančiomis nelegaliomis pajamomis.
Be to, naujai skiriamų netekto darbingumo pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal 5 proc. intervalų darbingumo lygio procentus. Tokiu būdu, netekto darbingumo pensijų dydis bus labiau susietas su asmens darbingumo lygio procentais. Šis pakeitimas leis išvengti didelių netekto darbingumo pensijų dydžių „šuolių“, kuomet pagal dabar galiojančią pensijų apskaičiavimo tvarką žmogui nustačius vos 5 procentais mažesnį netektą darbingumą, pavyzdžiui, vietoj 60 proc. nustatomas 55 procentų netektas darbingumas, pensijos dydis sumažėja dvigubai. Nauja tvarka leidžia to išvengti – kaip ir netekto darbingumo lygis, taip ir pensijos dydis skirstysis 5 procentų intervalu.
Nauja sistema turės išsikovoti pripažinimą, kaip kiekvienas naujas dalykas, tačiau prie to eita ne vienerius metus, gaudavome pasiūlymų iš neįgaliųjų labiau diferencijuoti šias išmokas. Sistema bus daug aiškesnė, darbingumo lygio nustatymas procentais įgaus realią prasmę.
Naujuoju įstatymu nustatyta aiški pensijų indeksavimo tvarka pagal darbo užmokesčio fondo 3 praėjusių metų, indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir 3 prognozinių metų pokyčius. Krentant ekonomikai pensijos nebebus mažinamos. Planuojama, kad pensijos vidutiniškai padidės apie 6 proc.
Pirmi du pakeitimai įsigalios nuo 2018 metų, o indeksavimas – jau nuo 2017-ųjų.
Liūdna, kad rengiant pensijų reformą, kuri leistų kintant ekonominei situacijai nemažinti pensijų, skatintų legalų darbą, kai kurių politikų pastangomis buvo kaišiojami pagaliai į ratus, gąsdinant nebūtais dalykais.
