Kaip pranešė VPT, Lietuvos kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų vertės pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus, duonriekį peilį — už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų.
Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis — už 70 eurų, galąstuvas — už 103 eurus, peilis mėsai kapoti — už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai — už 243 eurus ir 258 eurus.
Minėtų virtuvės įrankių įsigijimo kainos yra maždaug aštuonis kartus didesnės nei tuo metu buvo rinkoje.
Virtuvės įrankius kariuomenė įsigijo iš bendrovės „Nota bene“ – vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą šiam pirkimui. „Nota bene“ nuo 2006-ųjų yra laimėjusi per penkiasdešimt skirtingos apimties Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už bendrą beveik 30 mln. eurų vertę bei yra ir viena iš dešimties didžiausių kariuomenės tiekėjų.
„Vieno dalyvio konkursai ir ilgamečiai ryšiai su vienu tiekėju eliminuoja perkančiųjų organizacijų racionalų požiūrį į valstybės lėšų naudojimą – tai pasakytina tiek apie šį, tiek apie kitus Lietuvos kariuomenės ir „Nota bene“ sandorius, — sako Viešųjų ryšių tarnybos direktorė Diana Vilytė. — Stipri kariuomenė turi naudotis kokybiška lauko virtuvių įranga, tačiau šiuo atveju lojalumas senam tiekėjui nugalėjo racionalumą, kurį būtų pademonstravusi bet kuri samtį rankoje nors kartą laikiusi šeimininkė“.
Registrų centro duomenimis, „Nota bene“ priklauso Andriui Jazgevičiui ir įmonei „Nota grupė“. Pastarosios akcijas valdo: Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Vidmantas Šelnys ir Paulius Miežys.
Kariuomenė įrankių nenaudoja
Krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad kariuomenė nenaudoja prieš dvejus metus įsigytų virtuvės reikmenų iš „Nota bene“ ir siekia išaiškinti sukčiavimą.
„Iki šiol jos laikomos sandėlyje, nes tikimės, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl neteisėto būdo parduoti prekes, kurias mes pirkome“, - žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Jis teigė, kad Krašto apsaugos ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija.
Pasak ministro, nustačiusi šiame įsigijime sukčiavimo požymių, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėsi ikiteisminį tyrimą, o pastaroji, jį pradėjusi, vėliau tyrimą nutraukė.
J. Olekas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija šį sprendimą apskundė teismui.
Jis pridūrė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis buvo perkeltas į kitas pareigas.
Reikalaus žalos atlyginimo
BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.
Lietuvos kariuomenės Teisės departamento vadovas Teisutis Jasiulionis tvirtino, kad kariuomenė sieks materialinės žalos atlyginimo iš „Nota bene“ už per brangiai įsigytus virtuvės reikmenis.
„Mes žalos atlyginimo reikalausime arba baudžiamojoje byloje prašydami pripažinti Lietuvos kariuomenę nukentėjusiuoju, arba civiline tvarka“, - sakė T. Jasiulionis.
Karininkas teigė, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema įtaria „Nota bene“ sukčiavimu, nes išsiaiškino, kad bendrovė „Karcher Futuretech“ negamina visų daiktų, kuriuos pastarosios įmonės vardu parduoda „Nota bene“.
„Sukčiavimo esmė yra ta, kad Lietuvos kariuomenė prašė pateikti konkretaus gamintojo prekes. Vykdant sutarties sąlygas ir atliekant patikrinimus išaiškėjo, kad tas konkretus gamintojas tų prekių negamina. Tuo tarpu bendrovė ne tik pateikė pasiūlymą, kad gali pristatyti tas prekes, tačiau ant prekių užklijavo tos užsienio bendrovės logotipą ir prekės ženklą. Todėl mes manome, kad tai gali būti nusikalstamas sukčiavimas“, - kalbėjo T. Jasiulionis.
Pulkininkas nurodė, kad kariuomenė ir toliau perka įvarią įrangą iš „Nota bene“, nes teisiniu būdu negali jai užkirsti kelio dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Jis pasakojo, kad įmonė į „juoduosius sąrašus“ gali būti įtraukta, jeigu nevykdo sutarties, arba jeigu padaro „esminę žalą“.
„Šiai dienai mes to neturime konstatavę ikiteisminio tyrimo arba teismo institucijų pagalba“, - sakė kariuomenės Teisės departamento direktorius.
Tiko viskas, kas brangu
Minėtas pirkimas vykdytas pagal 2014 metais su šia bendrove pasirašytą 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį.
Pagal tokią sutartį perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo pagal iš anksto numatytas sąlygas, neskelbiant atskiro konkurso. VPT teisėsaugos institucijų prašymu atliko minėtų sutarčių vertinimą ir rado jose pažeidimų.
Pavyzdžiui, sutartyje nurodžius, kad visų prekių gamintojas yra „Karcher-Futuretech GmbH“ (išskyrus kelias prekes, kurių gamintojas „Dometic“), buvo pristatytos ir kitų gamintojų prekės, ant kurių bendrovė buvo užklijavusi lipdukus su „Karcher-Futuretech GmbH“ pavadinimu.
Kaip nurodyta Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento atliktame įvertinime, Lietuvos kariuomenė priėmė ir atsiskaitė už sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes, ir, vertinant rinkos kainas, už jas permokėjo.
Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina.
VPT išvadose akcentuojama, jog perkančioji organizacija turėtų ne didinti pirkimui suplanuotas lėšas, o gauti jas neviršijantį pasiūlymą.
VPT rado pažeidimų ir kituose Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Konstatuota, kad 240 tūkst. eurų vertės Lietuvos kariuomenės sutartis su „Nota bene“ dėl 4 komplektų karių apgyvendinimui skirtų palapinių vykdoma neskaidriai — dokumentuose sistemiškai nesutampa datos, sertifikatai apie kariuomenės atstovų apmokymą eksploatuoti palapines išduoti anksčiau, nei kariuomenė priėmė prekes.
Pagal palapinių techninę specifikaciją privalomi įrankių ir instrumentų bei atsarginių detalių komplektai tikrinimo metu nebuvo pateikti, tad VPT išvadose nurodoma, jog kariuomenė priėmė iš tiekėjo įrangą, kuri neatitinka pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų.
Neigiamai įvertintas ir Lietuvos kariuomenės 1,342 mln. eurų karinių kastuvėlių pirkimas, kuriame, atmetusi kitų tiekėjų pasiūlymus, Lietuvos kariuomenė laimėtoja paskelbė didžiausią – 1,522 mln. eurų — kainą pasiūliusią „Nota bene“.
VPT šiuo metu nagrinėja gautą tiekėjo pretenziją dar vienam Lietuvos kariuomenės pirkimui. Jame laimėtoja pripažinta vėl „Nota bene“, su kuria pasirašyta 126,8 tūkst. eurų vertės preliminarioji sutartis dėl antklodžių tiekimo. Dvigubai mažesnę – 66,4 tūkst. eurų – kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymas atmestas kaip neatitikęs techninės specifikacijos reikalavimų.
Prezidentė reikalauja viską išsiaiškinti
Išgirdusi apie įtartiną kariuomenės pirkimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
„Prezidentės teigimu, būtina labai atidžiai išsiaiškinti situaciją dėl Krašto apsaugos ministerijos vykdomų viešųjų pirkimų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems piktnaudžiavimams ir krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir ekonomiškai“, - BNS nurodė prezidentės Spaudos tarnyba.
Prezidentė yra vyriausioji šalies ginkluotųjų pajėgų vadė.
Sunerimo ir Seimo komitetas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kitą savaitę planuoja rinktis į posėdį aiškintis situacijai dėl virtuvės reikmenų kariuomenei pirkimo.
„Politinių partijų susitarimu Krašto apsaugos ministerijai pastaraisiais metais skirtas didesnis finansavimas tam, kad būtų sustiprintas mūsų šalies ir piliečių saugumas, būtų grąžinta šauktinių tarnyba. Todėl niekaip negaliu suprasti ir pateisinti tokių veiksmų, kai yra švaistomos tokiai svarbiai funkcijai skirtos valstybės lėšos. Tai yra paprasčiausias pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių bei pačios valstybės“, – išplatintame pranešime sako komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas.
Griauna pasitikėjimą kariuomene
Neskaidrūs pirkimai griauna pasitikėjimą kariuomene, piktinasi opoziciniai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir reikalauja griežtai įvertinti už pirkimus atsakingus pareigūnus.
„Puodai ir šaukštai už aštuonis kartus didesnę kainą, kai Lietuva didina finansavimą gynybai, kai turime rengtis ir būti pasiruošę bet kurią dieną gintis nuo kaimyno agresijos, gali priminti diversiją ar net valstybės išdavystę, nes griauna pasitikėjimą kariuomenės skaidrumu ir sąžiningumu“, – partijos išplatintame pareiškime cituojamas jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pasak konservatorių vadovo, visuomenė laukia iš ministro socialdemokrato Juozo Oleko bei kariuomenės vadovo generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko „griežto ir principingo pareigūnų, atsakingų už šią neskaidrią istoriją, įvertinimo“.
„Informacija, kurią matome žiniasklaidoje, pakerta visuomenės pasitikėjimą, kad jų aukojamos lėšos bus nukreiptos išties gynybai, o ne kitoms reikmėms, ir diskredituoja partijų susitarimą skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Matant tokį lėšų švaistymą, kyla pagristų abejonių, ar ministras sugeba įžvelgti lėšų panaudojimo prioritetus“, – pranešime cituojama buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Paragino J. Oleką prisiimti atsakomybę
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką prisiimti asmeninę atsakomybę dėl ministerijos viešųjų pirkimų, kuomet brangiau nei rinkos kaina kariuomenei pirkti virtuvės įrankiai.
Šalies vadovė antradienį žurnalistams sakė, kad „kasdien jai vis tenka komentuoti vienos ar kitos ministerijos darbelius“, „vyksta konkurencija, kas labiau sukompromituos šitos vyriausybės paskutinius mėnesius“.
„Tai išties šitie pavyzdžiai, būtent Krašto apsaugos ministerijos (norėčiau priminti, kad viešuosius pirkimus kariuomenei vykdo ministerija, o ne kariuomenė, kariuomenė tik formuluoja poreikius), pirkiniai yra įstatymiškai neleistini. Tuo labiau, kad įstatymai nenumato galimybės vogti, atvirkščiai... O kai produktas arba prekė kainuoja aštuonis kartus brangiau per viešuosius pirkimus negu parduotuvėje, tai yra atviras Lietuvos žmonių apvaginėjimas. Ir tai formuluoju labai tiesiai ir aiškiai, ir prisiimti atsakomybę turi Krašto apsaugos ministerija ir konkrečiai – ministras“, – teigė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė apgailestavo, kad įtarimų šešėlis ant J. Oleko krinta nebe pirmą kartą.
„Man labai gaila konstatuoti, kad po pirmo „ministravimo“ buvo kilę tam tikrų šešėlių šio ministro atžvilgiu. Dabar, atrodo, kad tie šešėliai tikrai tamsėja ir jie nėra išsklaidyti. Todėl manau, kad jeigu ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, – sakė Prezidentė.
Perklausus, ar J. Olekas turėtų atsistatydinti, D. Grybauskaitė teigė mananti, kad nuo 2014 m. vykstantys ministerijos viešieji pirkimai ir vis negebėjimas su tuo susitvarkyti kelia labai daug klausimų – pradedant nuo politinės atsakomybės ir iki teisinės. Pasak šalies vadovės, teisėsaugos institucijos turi šioje situacijoje rimčiau ir griežčiau dirbti, ji paragino išsiaiškinti viską iki galo. Reaguodama į J. Oleko teiginius, kad pašalinti šią įmonę iš tolesnių pirkimų KAM kol kas neturi juridinio pagrindo, D. Grybauskaitė pakartojo, kad „įstatymai nenumato galimybės vogti“.
