Karinis perversmas nebuvo sėkmingas, vis tik nusinešė 200 žmonių gyvybes. Po jo Turkijos lyderis nušalino tūkstančius karininkų iš pareigų. Po tokio masto valymo Turkijos kariuomenėje Vakarų sąjungininkai, taip pat ir JAV, ėmė nerimauti, kad Turkija arba nebenorės, arba nebepajėgs būti patikima partnere kovoje prieš „Islamo valstybę“ (IS).
Įvyko priešingai – praėjusį trečiadienį R. T. Erdoganas išsiuntė turkų tankus ir specialiąsias pajėgas į Siriją, dengiamus amerikiečių ir turkų karo lėktuvų, padėti sukilėliams Sirijoje perimti Džarabuluso miesto (buvusio viena didžiausių IS tvirtovių) kontrolę. Po dienos dar daugiau turkų tankų įvažiavo į šiaurinę Siriją paremti sukilėlių, o Turkijos kariuomenė, regis, sėkmingai valė pasienio regioną nuo IS teroristų ir neleido kurdams užimti daugiau teritorijų regione, kas yra svarbiausias Turkijos tikslas kampanijoje.
Operacija, pradėta praėjus nedaug laiko po nepavykusio perversmo, pabrėžė, kad R. T. Erdoganas net po bandymo sukelti perversmą užsitikrino didesnę kariuomenės kontrolę. Tai suteikė galimybę Turkijai imtis ambicingiausio vaidmens ilgame pilietiniame kare Sirijoje ir paremti sukilėlių grupuotės (Turkija buvo viena iš didžiausių jų rėmėjų).
Neseniai paaiškėjo ir daugiau veiksnių, kodėl Turkija turi ambicijų dalyvauti kare Sirijoje. Pernai prasidėjusi nesantaika su Rusija, kai turkai pasienyje pašovė rusų karo lėktuvą baigėsi, kai R. T. Erdoganas išsakė apgailestavimą dėl to įvykio.
Suprastėjus Ankaros ir Maskvos santykiams, Turkijos įsiveržimas į Siriją galėjo peraugti į karą su Rusija, kuri bombardavo sukilėlius, remdama Sirijos vyriausybę. O JAV, anksčiau nepritarusios Turkijos įsiveržimui, sutiko ją palaikyti.
Operacija sustiprino viltis ir ginkluotoms opozicijos grupuotės, kurios nėra susijusios nei su IS, nei su „Al Qaeda“ ir kurių kovotojų ir rėmėjų ryžtas jau kelis mėnesius buvo prigesęs dėl pralaimėjimų Šiaurės Sirijoje (užsienio palaikytojai mažai kuo padėjo) ir baimės, kad Amerika ir Turkija ruošiasi juos palikti ir sudaryti rimtesnį sandorį su rusais.
Anonimu norėjęs likti aukšto rango turkų pareigūnas sakė, kad daugelis aukšto rango kariškių prieštaravo operacijai Sirijoje pastaraisiais metais. Daugelis analitikų, stebėję Turkijos kariuomenę, sakė tą patį. Karo pareigūno teigimu, vienas iškiliausių vadų, prieštaravęs operacijai Sirijoje, buvo buvęs Turkijos specialiųjų pajėgų vadas generolas Semihas Terzi.
Jis taip pat buvo vienas karščiausių perversmo organizatorių, o bandant įvykdyti perversmą jis žuvo. Regis, invazija, sustiprino daugelio ekspertų nuomonę, kad Turkijos kariuomenės kovinis pajėgumas nesumažėjo.
„Tai antra didžiausia kariuomenė NATO, – sakė aljanso pareigūnas Rossas Wilsonas Vašingtone, 2005–2008 m. buvęs ambasadoriumi Turkijoje. – Taip, per pastarąjį mėnesį ji sumažėjo, tačiau tebėra labai galinga ir puikiai paruošta kovinė jėga. Savo regione jie labai galingi.“
Praėjusį ketvirtadienį apie 350 Turkijos kareivių dalyvavo operacijoje „Eufrato skydas“ Sirijoje, tarp jų buvo 150 specialiųjų pajėgų karių, informavo vietos žiniasklaida. Du sirų sukilėliai, apklausti netoli Džarabuluso, sakė, kad turkų kareiviai daugiausia padėjo išminuoti bombas ir minas, kurių paliko traukdamiesi IS teroristai. Liudininkai pranešė praėjusio ketvirtadienio popietę girdėję garsius sprogimus ir matę kylančius dūmus iš Džarabuluso.
Dabar turkų kariams jau esant Sirijoje, kyla klausimas, ar ilgai jie ten bus. Turkų kariuomenės pareigūnai apie laiką nekalbėjo, tik užsiminė, kad kariuomenė bus tiek, kiek reikės, siekiant neutralizuoti IS ir Sirijos kurdų sukilėlių keliamą grėsmę Turkijai
Praėjusį trečiadienį, kai prasidėjo operacija, į Ankarą atvykęs JAV viceprezidentas Josephas R. Bidenas Jaunesnysis po dienos pasiūlė Turkijos kariuomenei neribotam laikui likti šiaurinėje Sirijos dalyje, pritariant JAV.
„Manau, turkai pasirengę būti tiek, kiek reikia, kad išvytų IS“, – sakė J. R. Bidenas vizito Švedijoje metu, rašė „Reuters“. Jis pridūrė, kad turkai palaipsniui suprato, jog IS kelia grėsmę Turkijai. Kai kurių analitikų teigimu, Turkijos karinės pajėgos, baimindamosi, kad nebūtų palaikytos okupantais, išvalytų ruožą teritorijos į vakarus nuo Eufrato, galbūt kelias mylias Sirijoje, o galiausiai tai taptų kasdienėmis operacijomis tame regione, Sirijos sukilėlius palaikant Turkijos specialiųjų pajėgų būriams ir vietos Turkmėnijos atsargos kariuomenei.
„Nors Turkija išlaikytų kontrolę bet kuriame išvalytame (nuo priešų) regione, nemanau, kad planas toks. Veikiau norime neatiduoti regiono kurdams ir leisti Turkijai labiau patinkančių sukilėlių grupuotėms jį užimti“, – teigė politinės rizikos vertinimo kompanijos „Soufan Group“ Niujorke specialiųjų projektų direktorius Patrickas M. Skinneris.
Siras sukilėlis, bendradarbiaujantis su kovotojų grupuotėmis, bet labiau siejantis save su politine Sirijos opozicijos puse, spėjo, kad Turkija išbus Džarabuluse apie dvi savaites. Turkų analitikas, karo reikalų ekspertas Metinas Gurcanas sakė, kad priklausomai nuo to, ar Sirijos kurdų maištininkai bandys susiremti su turkais, Turkijos kariuomenė per dvi–tris savaites baigs operacijas.
Ir vis tik sutrukdyti IS nebuvo vienintelis turkų tikslas, toli gražu. Turkų karo pareigūnai neslėpė, kad pagrindinis operacijos tikslas buvo užtikrinti, kad kurdų sukilėliai neimtų kontroliuoti regiono į vakarus nuo Eufrato, kurį užėmė per JAV palaikomą kampaniją prieš IS Manbidžo mieste, į pietus nuo Džarabuluso.
