Sukanka 75 metai, kada prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų žydų žudynės. Pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje parlamentaras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad kalbėdami apie Holokausto vykdytojų skaičius, žmonės būna labai atsargūs. Suskaičiuoti akcijų dalyvius nėra lengva – pavyzdžiui, dalis jų kartojasi, nes veikė skirtingose vietovėse. Be to, kyla diskusijų, kas yra Holokausto vykdytojai – ar tie, kurie laikė ginklą, ar ir tie, kurie varė į žudynių vietas, kitaip talkininkavo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovas Alfredas Rukšėnas sakė, kad Holokausto dalyviai išskiriami į keturias dalis: tie, kurie užsiėmė žydų definicijos nustatymu, žydų koncentravimu, turto nusavinimu ir žudymu. Pirmos trys grupės tarsi nespaudė gaiduko, priešingai nei tie, kurie dalyvavo žudynėse. Pastaruosius galima įvardinti tiesioginiais Holokausto dalyviais.
„Manau, žydšaudžiais galima laikyti visus masinių žudynių, operacijų dalyvius, ir nesvarbu, ar jie spaudė gaiduką, ar ne. Nors ir nespaudė, jie, būdami toje vietoje, sudarė sąlygas operacijai įvykdyti“, – kalbėjo A. Rukšėnas.
Atsakydamas į klausimą, kiek iš viso Lietuvos gyventojų dalyvavo masinėse žudynėse, istorikas įvardijo 3-4 tūkst. Tačiau, sakė A. Rukšėnas, šis skaičius linkęs didėti, gali siekti ir 6 tūkst.
A. Rukšėnas aiškino, kad asmeniško, personalizuoto žydų naikintojų sąrašo sudaryti neįmanoma: esą tai gali padaryti tik „aukštesnės dvasinės tarnybos“. Pasak A. Rukšėno, problema, kad nėra bendro istorikų susitarimo dėl tyrimo metodologijos, istorikai užsiėmę, trūksta finansavimo.
Pasaulis matys kaip žydšaudžių tautą?
Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos nesugebėjimas įvertinti žydšaudžių skaičiaus kenkia Lietuvos reputacijai.
„Nebeliko praktiškai jau nei aukų, nei budelių. Žiūrint, kam mes norime tų sąrašų. Jeigu norime sau sąrašų, mes susiduriame dalyku, kurį jau ne kartą mačiau ypač mažuose miestuose, kai žydšaudžių vaikai yra gyvi ir jie kažkieno klasiokai, kažkieno draugai. Jeigu patys sau darysime, susidursime su tokia problema, todėl, manau, būtina valstybiškai paskelbti pilną Holokausto tyrimo procesą“, – sakė A. Gurevičius. Jo teigimu, sudėtinga, kada oficialiai nuteisto ir atsėdėjusio žydšaudžio, ir Holokausto liudininkų vaikai yra klasiokai – kaip jiems žiūrėti į šią situaciją?
A. Gurevičius prisiminė, kad Rūtos Vanagaitės knygoje „Mūsiškiai“ viena aprašytų motyvacijų žudyti buvo noras gyventi geriau, todėl žmonės žydus šaudė ir pasiimdavo jų turtą. „Pasaulis mano taip, kaip maždaug Melas Gibsonas kalba apie mus. Tada išeina, kad jei neatliksime valstybinio tyrimo, turime pavojų, kad visa lietuvių tauta yra žydšaudžiai“, – perspėjo A. Gurevičius.
Jis apgailestauja, kad nėra valstybės politinės valios atlikti išsamų Holokausto tyrimą. „Mūsų įvaizdis šiai dienai pasaulyje labai svarbu, mes esame maža valstybė, mes iš savęs netapsime klestinčia valstybe be kaimynų, mums svarbi ir kaimynų, ir pasaulio nuomonė apie mus“, – kalbėjo A. Gurevičius.
E. Zingeris iki šiol prisimena laikraščio karikatūrą
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris atkreipė dėmesį, kad masinių Lietuvos gyventojų žydų žudynių metu buvo nužudyta 94 proc. kaimynų.
Pasak E. Zingerio, tai laikotarpis, kada 50 metų gyventa sovietų cenzūros metu, tačiau jau 26 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir mūsų uždavinys – nustatyti tiesą. Parlamentaras prisiminė prezidento Algirdo Brazausko atsiprašymą Izraelyje 1995 m., kuris Lietuvoje sutiktas nevienareikšmiškai.
Štai „Lietuvos rytas“ išspausdino karikatūrą, kurioje A. Brazauskas nešė kryžių į kalną Izraelyje, iš jo paskos, patardamas ministrui Povilui Gyliui „išduoti Lietuvą ir atsiprašyti“, sekė pats E. Zingeris.
„Buvo labai sunkiai girgždant“, – atsiprašymo aplinkybes apibendrino E. Zingeris.
Pasak E. Zingerio, Lietuva neteko savo intelektualinio elito, kuris žuvo, išvyko, tad mažai kas Holokausto tragediją apmąstė.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti 877 Lietuvos piliečiai, kurie karo metu rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus.
