aA
Šachtinių šulinių vandenį maistui naudojantys gyventojai negali būti tikri dėl jo kokybės. Vanduo gali atrodyti nepriekaištingai – būti skaidrus, švarus, skanus, tačiau vartoti netinkamas.
Beskoniai ir bekvapiai nuodai – iš pažiūros skaidriame vandenyje
© Shutterstock nuotr.

Jame susikaupusios sveikatai pavojingos cheminės medžiagos neturi nei kvapo, nei skonio, tad apie jas sužinoma tik atlikus vandens laboratorinius tyrimus.

Beveik 30 procentų pernai patikrintų šulinių vanduo užterštas. Dažnai tarša leistiną normą viršijo du ar dar daugiau kartų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriaus vedėja Justina Butenienė sako, kad pagal praėjusių metų šulinių vandens tyrimų rezultatus matyti, jog beveik 30 procentų patikrintų šulinių vanduo užterštas. Ir nemenkai – dažnai tarša leistiną normą viršijo du ar dar daugiau kartų.

Pasak J. Butenienės, kai kas į raginimus pasirūpinti šulinio vandens saugumu numoja ranka: „Visą gyvenimą geriame, nieko neatsitiko.“ Kitus baugina tyrimų kaina – 15 eurų, treti neprisirengia į rajono centrą iš nuošalesnio kaimo atvykti.

„Tačiau savo, o ypač vaikų sveikata rizikuoti nereikėtų ir bent kartą per metus, geriausia pavasarį arba rudenį, šulinio vandenį patikrinti“, – sako vedėja.

Jos teigimu, nors pastaruoju metu žmonės vis labiau domisi vandens kokybe, vis dar daug abejojančiųjų tikrinimo svarba bei nežinančiųjų paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, kas yra nitratai, nitritai, kokią įtaką jie daro žmogaus sveikatai. Praėjusiais metais Pasaulinės vandens dienos proga per savaitę į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją gyventojai pristatė 908 šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių geriamojo vandens mėginius. Juos ištyrus nustatyta, kad geriamojo vandens higienos normos reikalavimų neatitiko 26,4 procento visų mėginių.

Pavasarį – tinkamiausia

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat primena, kad pavasaris – tinkamiausias metas išsitirti šulinio vandenį. Po pavasario polaidžio vanduo gali patekti į šachtinius šulinius, dėl to gali pasikeisti maistui naudojamo vandens sauga ir kokybė.

Labai svarbu žinoti vandens, kurį vartoja nėščiosios bei kūdikiai, kokybę.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilda Bajoriūnienė sako, kad centras, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų gyvenamojoje vietoje organizuoja vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti.

2015 metais Panevėžio apskrityje buvo ištirti 268 šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai, 2014 metais – 286 šuliniai. Praėjusiais metais 35 procentai tirtų šulinių vandens mėginių neatitiko nustatytų reikalavimų, o 2014 metais užterštų šulinių buvo daugiau – 40 procentų.
Pastaraisiais metais daugiausia chemiškai užterštų šulinių buvo Biržų ir Kupiškio rajonuose – daugiau nei 40 proc. Per 2015–2014 metus mažiausiai šulinių vanduo buvo užterštas Rokiškio rajone.

Pavojingiausia vaikams

Apsinuodijimų kontrolės biuro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė pabrėžia, kad nitratais ar nitritais užterštą vandenį ypač pavojinga vartoti kūdikiams ir nėščioms moterims. Didesnėms dozėms taip pat jautrūs vaikai, sergantys infekcinėmis, lėtinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės.

Apsinuodijimas nitritais gali turėti tokį pat poveikį kaip apsinuodijimas smalkėmis. Vartojant užterštą vandenį vaikų organizmas pajunta deguonies trūkumą ir tai labiausiai pakenkia smegenims.

Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas ethemoglobinemija, arba ,,pamėlusių kūdikių“ sindromu. Apsinuodijusius kūdikius pradeda pykinti, jie vemia, dūsta, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti.

Toks kūdikio mirties atvejis prieš keliolika metų buvo ir Panevėžio rajone. Krekenavos seniūnijoje mirus vaikui, jo mirties priežastimi buvo įvardytas šulinio vanduo.

Vienas pagrindinių šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandens užterštumo rodiklių yra azoto junginiai gruntiniame vandenyje: amonis, nitratai ir nitritai. Svarbu žinoti ir prisiminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti ir virinant. Virinant vandenį gali sumažėti tik mikrobiologinė tarša, cheminė tampa dar pavojingesnė – virdamas vanduo išgaruoja, o likusiame, mažesniame kiekyje teršalų koncentracija tampa tik didesnė.

Svarbu šulinio vieta

Specialistai sako, kad esant padidėjusiai amonio koncentracijai rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičių.

Dauguma žarninių lazdelių yra normalios žmonių ir gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau yra ir patogeninių, galinčių sukelti infekcines ligas, susirgus gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra.

J. Butenienė sako, kad sužinojus, jog vanduo užterštas, pirmiausia reikia domėtis priežastimi, kodėl taip nutiko, – gal per arti tualetas, tręšiami laukai ar kt. Kad vanduo nebūtų užterštas, svarbu tinkamai įrengti šulinį: svarbu gerai parinkta šulinio vieta, sandarumas, priežiūra, taip pat saugus atstumas nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų.

Vandens užterštumas azoto grupės cheminiais junginiais nepriklauso nuo Lietuvos regiono, nes vandens kokybė priklauso nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, tinkamo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo bei priežiūros. Jeigu šulinys nesandarus, įrengtas greta galimų taršos šaltinių, tuomet didelė tikimybė, kad vanduo bus netinkamos kokybės.

J. Butenienės teigimu, jokių tarnybų specialistai po gyventojų kiemus nevaikšto ir šulinių neapžiūrinėja, įstatymuose numatyta, kad už šulinio vandens kokybę atsako savininkas. Žmonės patys turi būti suinteresuoti vartojamo vandens kokybe ir saugumu.

Rezultatai

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2015 metais tyrė azoto grupės junginių – nitrato, nitrito ir amonio koncentracijos šulinių ir gręžinių vandenyje kiekį. Panevėžio apskrityje paimti 28 vandens mėginiai Panevėžyje, 54 – Kupiškyje, 11 – Rokiškyje, 55 – Biržuose ir 3 Pasvalyje.

Daugiausia nitratų koncentracijos neatitinkančių vandens mėginių nustatyta Biržuose – 46 procentai. Didžiausia nitratų koncentracija – 113 mg/l, nitritų – 5,29 mg/l, amonio 1,19 mg/l.
Lietuvos higienos normoje amonio specifikuota vertė geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l, nitrato ribinė rodiklio vertė ne daugiau kaip 50 mg/l, o kūdikiams ir nėščiosioms iki 10 mg/l, o nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l.

Kovo mėnesį, minint Pasaulinę vandens dieną, Lietuvoje jau penkti metai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rengia akciją ir už specialią kainą tiria šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandenį. Vandens mėginius į nustatytas priėmimo vietas – Panevėžyje tokia vieta yra Respublikos g. 13 – vandenį reikia pristatyti švarioje 1,5 litro plastikinėje taroje. Bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai – nustatomas vandenyje esantis nitrito, nitrato bei amonio kiekis.

Atlikus tyrimus atsakymus apie vandens kokybę šulinių savininkai gauna pageidaujamu būdu – elektroniniu paštu arba laišku.