aA
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų veiksmus, pastaruosius kaltindamas piktnaudžiavimu.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Esu tos nuomonės, jog STT pareigūnų veiksmuose yra piktnaudžiavimo sudėties. Todėl prašau jus įvertinti paminėtas neteisėtumo apraiškas atliekant ikiteisminį tyrimą“, – į E.Pašilį kreipiasi R.Paksas.

Jis savo kreipimesi tvirtina, kad buvo neteisėtai sekamas.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad toks raštas gautas, bet jokių sprendimų dėl jo nepriimta ir kreipimasis bus nagrinėjamas bendra tvarka.

R. Paksas savo kreipimesi tvirtina, kad buvo neteisėtai sekamas. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai sakė, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kokius veiksmus riboja teisinis imunitetas, ir sekimo tarp jų nėra, nors pabrėžė negalinti atsakyti, ar R. Paksas išties buvo sekamas.

Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad teisinį imunitetą turinčiam asmeniui negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai „nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas“.

„Esu tos nuomonės, kad prieš vykdant mano apklausos procedūrą ir po jos buvo esmingai pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) ir kitų įstatymų nuostatos, mano atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas“, – teigia R. Paksas.

Jis teigė, kad apklausos dieną kovo pradžioje buvo pareigūnų sekamas nuo pat namų iki partijos būstinės miesto centre, taip pat fiksuojamas jo susitikimas su advokatu Rimu Andrikiu, o vėliau – su „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju redaktoriumi Gedvydu Vainausku, o pastarąjį susitikimą fiksavo iš žiniasklaidos atstovai. R. Paksas tvirtina, kad sekimas buvo neproporcinga priemonė, taip pat neužtikrintas šių veiksmų slaptumas.

Politikas pabrėžė, kad yra Europos Parlamento narys, o šis statusas suteikia tam tikras imuniteto garantijas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai garantuoja advokato ir jo kliento paslapties apsaugą.

„Situacija, kai dėl STT pareigūnų veiksmų procesinė prievartos priemonė, kuri turi būti vykdoma slaptai, tampa vieša ir net demonstratyviai tą eskaluojant, akivaizdžiai nedera su žmogaus teisių ir laisvių konstitucinėmis garantijomis, nekaltumo prezumpcija, žemina žmogaus orumą. Šiuo atveju galima teigti, kad pasikėsinta ne tik į mano, kaip europarlamentaro ir partijos vadovo, bet ir į partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ autoritetą – įsiveržimas keturių STT pareigūnų į partijos būstinę proceso veiksmams, kurie nereikalavo jokios skubos, nutraukiant mano dalyvavimą svarbiame posėdyje, negali būti vertinamas kitaip“, – tvirtina R. Paksas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria duomenis, neva G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pateikti įtarimai. R.Paksas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Generalinė prokuratūra ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl politiko teisinės neliečiamybės panaikino, siekiant pareikšti įtarimus.

R. Paksas ir G. Vainauskas bet kokius įtarimus kategoriškai neigia.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.