Tokiomis mintimis I. Asteriadis dalijosi penktadienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Pabėgėlių krizė: problemos ir galimybės Europoje ir Lietuvoje“
Dabar Lietuvoje reziduojantis buvęs Graikijos ambasadorius Jordanijoje I. Asteriadis pirmiausia akcentavo, kad Graikijai, esančiai prie išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos, tenka neproporcingas krūvis – vien praėjusiais metais čia atvyko 900 tūkst. žmonių, apie 150 tūkst. pavyko išgelbėti jūroje.
Jis atrėmė Graikijai išsakomą kritiką, kad ši nekontroliuoja išorės sienos. „Mes atmetame šiuos kaltinimus, mes manome, kad mūsų šalis tinkamai saugo sienas. (…) Jūrų sienos nepanašios į sausumos sienas, tik Turkijos teritorijoje galima kontroliuoti migrantų srautus, kai tik jie įsėda į valteles Turkijos pakrantėje, jau per vėlu, tokiu atveju tiesiog vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – kalbėjo ambasadorius.
16 tūkst. kilometrų jūrinę sieną turinti Graikija sako, kad ES šalių pastangos priimti pabėgėlius kol kas nepatenkinamos. ES šalys, tarp jų ir Lietuva, iš Graikijos registracijos centrų kol kas perkėlė tik 214 žmonių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.
Ambasadoriaus teigimu, per Graikiją jau praėjo apie 2 mln. pabėgėlių ir jaučiamas milžiniškas spaudimas, šalyje jau vyksta humanitarinė krizė. „Dabartinėje krizėje Graikija yra kaip atpirkimo ožys“, – apgailestavo ES solidarumo pasigendantis I. Asteriadis. Jis taip pat ragino suardyti neteisėtus žmonių gabentojų tinklus Turkijoje. Tuo metu apie nelegaliai migrantus gabenančių graikų sąsajas su pasienio pareigūnais I. Asteriadis sakė informacijos neturintis.
Problema – religijų karas
„Tačiau nesprendžiant esminių problemų, migracijos priežasčių, kurios yra Irake, Sirijoje ir kitur, nebus galimybių žmonėms sugrįžti į gimtąsias šalis“, – kalbėjo I. Asteriadis.
Ambasadoriaus teigimu, matant, kuria linkme pakrypo karas Sirijoje, akivaizdu, kad į Europą atvykstančių migrantų srautai didės. To laukiama su orų pagerėjimu pavasarį.
Pasak I. Asteriadžio, nuo 2011 m. Sirijoje vykstantis pilietinis karas negrįžtamai paveikė pilietinę visuomenę, socialines struktūras. „Nuo 2011 m. įvykiai klostėsi taip, kad viskas baigėsi pilietiniu karu. Reikia suprasti, kad pilietiniame kare dalyvauja įvairių elementų, vyksta religijų karas. Manau, pagrindinės to karo priežastys karo dalyvių religiniuose įsitikinimuose“, – kalbėjo I. Asteriadis. Pavyzdžiui, jis paminėjo alavitų ir krikščionių, kurie Sirijos regione yra ne etninės, o religinės grupės, persekiojimą.
Ambasadoriaus teigimu, Islamo valstybė (ISIS), dar vadinama „Daesh“, šiame kontekste iškilo kaip nepriklausomas veikėjas ir įsitraukė į pilietinį karą.
„Žvelgiant į visą kontekstą, akivaizdu, kad vyksta religijų karas. Sirijos opozicija, radikalios sunitų grupės, „Daesh“, kurias remia kai kurios kitos šalys, priklauso sunitų islamui ir siekia, kad Teheranas nebendrautų su Vakarais, siekia naujos šiitų teokratinės valstybės kūrimo“, – dėstė I. Asteriadis.
Kritikuoja Turkiją: ši šalis kariauja karą
Ambasadorius gėlė ir Turkijai. „Dar vieną karą kariauja Turkija. Ši šalis nori tapti supervalstybe, tačiau tuo pat metu susiduria su dideliais iššūkiais Sirijoje. Pats svarbiausias iššūkis – geopolitinis – Turkija arabų pavasario pradžioje pasirinko tai, kas jai daug kainavo – ji norėjo būti politinio islamo pavyzdžiu ir atlikti politinį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, kaip viskas vyko, parodo Sirijos pavyzdys“, – sakė diplomatas.
Pasak ambasadoriaus, iki 2011 m. Turkijos ir Sirijos santykiai buvo puikūs, Turkijos prezidentas palaikė pikius ryšius su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Po įvykių Sirijoje Turkija be jokių dvejonių parėmė Sirijos opoziciją – manė, kad režimo oponentai per keletą mėnesių perims valdžią, o jau penkerius metus trunkančios pilietinio karo esą niekas nesitikėjo.
Rusijos paramą Sirijos režimui Graikijos ambasadorius Lietuvoje vertina kaip Šaltojo karo likučius. Jo aiškinimu, „Daesh“, numušusi Rusijos lėktuvą virš Sinajaus ir surengusi teroristinius išpuolius Paryžiuje, įžiebė didelę nesantaiką.
„Taigi kas vyks toliau – ar karas tęsis, ar bus daugiau pabėgėlių, koks dabartinėmis aplinkybėmis bus krikščionių likimas Sirijoje ir apskritai Artimuosiuose Rytuose? Mes juk kalbame apie religinius, o ne etninius valymus, jei tame regione vyks tai, kas vyksta dabar, tame regione krikščionių neliks“, – prognozuoja ambasadorius.
Pasak I. Asteriadžio, Irake krikščionių nebelikę, dauguma krikščionių jau išvykę iš Sirijos, regione krikščionys normalų gyvenimą gyvena tik Jordanijoje.
