Aljansas šiam tikslui išplės misiją Viduržemio jūroje ir pasitelks Jungtines žvalgybos, stebėjimo ir informacijos rinkimo (JISR) sistemas stebėti procesus Egėjo jūroje ir ties Turkijos-Sirijos siena.
Kelias jūra iš Turkijos į Graikijos salas tapo populiariausia migrantų trajektorija, ypač kai Europos Sąjunga praėjusiais metais pradėjo karinę operaciją „Sophia“ prieš migrantų gabentojus iš Libijos.
Kelionė Egėjo jūra, Europos Sąjungos agentūros „Frontex“ pateikiamais duomenimis, kainuoja apie 1500 eurų vienam asmeniui, tai tapo labai pelningu verslu.
NATO įsitraukimo prireikė dėl to, kad Turkija nėra Europos Sąjungos narė.
Po pastarųjų Sirijos režimo sausumos pajėgų ir Rusijos oro antpuolių prie Alepo prie Turkijos sienos suplūdo apie 30 000 žmonių. Turkijos vicepremjero Numano Kurtulmuşo teigimu, kurį cituoja hurriyetdailynews.com, blogiausio scenarijaus atveju prie Turkijos sienos gali susitelkti apie 600 000 pabėgėlių.
Turkijoje šiuo metu jau yra apie 2,7 mln. pabėgėlių, Europą per 2015 m. pasiekė daugiau nei milijonas migrantų. Migracijos srautas nemažėjo net žiemą.
„Mes kaip tik sutarėme paremti pabėgėlių ir migrantų krizės suvaldymą. Tai pagrįsta jungtiniu Vokietijos, Graikijos ir Turkijos prašymu. Tikslas yra prisidėti prie tarptautinės kovos prieš nelegalų žmonių gabenimą Egėjo jūra“, - po susitarimo sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Kaip tai atrodys
NATO išplės savo misiją rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuriai šiuo metu vadovauja Vokietija. Iš pradžių Aljanso laivai, rinks žvalgybinę informaciją apie nelegalios migracijos organizatorius, vėliau jie bus panaudoti kovai su nelegalia migracija. JISR išplėtimas reiškia tai, kad laivų, povandeninių laivų, orlaivių, radarų, sausumos pajėgų gaunama karinė ir civilinė informacija apie migrantų gabentojus bus sujungiama į vieną vienetą.
Tikslų veiksmų planą Šiaurės Atlanto Tarybai turi pasiūlyti kariniai planuotojai.
Tačiau, kaip DELFI pasakojo su sprendimu susipažinęs asmuo, NATO operacija rytinėje Viduržemio jūros dalyje bus panaši į Europos Sąjungos operaciją „Sophia“ prie Libijos krantų. Iš pradžių renkama žvalgybinė informacija apie žmonių gabentojų tinklą, kas tai per žmonės, kaip jie planuoja savo veiklą, tuomet prasideda antras etapas – valčių arba laivų gaudymas, naikinimas ir gabentojų sulaikymas.
Europos Sąjungos operacija gali vykti tik tarptautiniuose vandenyse prie Libijos, tačiau net ir taip sulaikyta apie 600 žmonių gabentojų ir sunaikinta apie 300 laivų ir valčių.
NATO operacija galės vykti Graikijos ir Turkijos teritoriniuose vandenyse, tačiau susitarimo dalimi tapo deklaracija, kad Graikijos ir Turkijos ginkluotosios pajėgos nedalyvaus operacijose viena kitos teritoriniuose vandenyse, pranešė NATO generalinis sekretorius.
Kaip žinoma, Graikija ir Turkija yra senos istorinės priešininkės nuo Osmanų imperijos egzistavimo laikų.
Šio operacijos rezultatas turėtų būti ypač išaugę žmonių gabentojų kaštai ir stipriai padidėjusios kelionės iš Turkijos į Graikiją kainos.
„Tai pakels kainas. Kai tik prasidėjo operacija prie Libijos, kainos irgi iškart pakilo“, - pasakojo pašnekovas.
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje pranešė, kad šiuo metu Viduržemio jūroje patruliuoja 3 NATO laivai, tačiau sąjungininkės jau pareiškė norą prisidėti.
Baltijos ir Viduržemio jūroje yra dvi budinčios NATO laivų grupės: kovai su migracija bus pasitelkta esanti Viduržemio jūroje.
„Laivai ten plaukioja, budi ir yra pavaldūs SACEUR – aukščiausiajai sąjunginių karinių pajėgų vadovybei Europoje “, - sakė DELFI pašnekovas, pasakodamas apie praktinę kovą su žmonių kontrabandininkais.
JISR išplėtimas prie Turkijos-Sirijos siena buvo tai, ko labai pageidavo Turkija. Tai taps NATO užtikrinimo priemonių Turkijai dalimi. Praėjusiais metais Aljansas jau pasiuntė į Turkiją AWACS žvalgybinius orlaivius, sustiprino patruliavimą ore, padidino karinį buvimą rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Juodojoje jūroje, pratęsė „Patriot“ raketų dislokavimą Turkijoje.
Turkija patiria grėsmę, ypač kai į konfliktą Sirijoje įsitraukė Rusija, dislokavusi regione savo pajėgumus.
„Turkija atsidūrė šios krizės viduryje, todėl tai prisidės prie NATO užtikrinimo priemonių Turkijai, dėl kurių apsisprendėme dar gruodį“, - sakė J. Stoltenbergas.
„Svarbiausias dalykas, kad mes teiksime informaciją, panaudosime visus žvalgybos, stebėjimo ir informacijos rinkimo pajėgumus bei teiksime tikslią informaciją Turkijos ir Graikijos pakrantės tarnyboms bei Europos Sąjungai. Tai leis efektyviau susidoroti su krize Egėjo jūroje. Be to, kaip minėjau, išplėsite stebėjimą ties Turkijos ir Sirijos siena. Tai irgi platesnio paveikslo dalis. Tada mes susėsime su Europos Sąjunga ir detaliai aptarsime, kaip paremsime jų pastangas. Tačiau dabar pradedame su budinčios laivų grupės, kuriai vadovauja Vokietija, perkėlimu į Egėjo jūrą", - sakė J. Stoltenbergas.
Tikslą triuškinti žmonių gabentojus pabrėžė ir JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris. „Susidarė kriminalinio pobūdžio sindikatas, kuris naudojasi šiais nelaimingais žmonėmis. Taigi tai organizuota nelegalaus gabenimo operacija ir taikymasis būtent į tai, manau, duos geriausią rezultatą humanitariniu požiūriu", - sakė A. Carteris.
Tačiau jis pabrėžė ir tai, kad kova su ISIS ar ISIL Sirijoje ir Irake irgi yra labai svarbi. Dėl šios piežasties NATO ministrai sutarė dėl AWACS žvalgybinių orlaivių pasiuntimo į Siriją ir Iraką.
DELFI primena, kad Ankaroje neseniai apsilankė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir susitiko su Turkijos premjeru Ahmetu Devotuğlu. Vyriausybių vadovai aptarė, kaip šalys galėtų pažaboti migraciją.
Migracijos klausimai jau buvo aptarti 2015 m. lapkritį per Europos Sąjungos ir Turkijos viršūnių susitikimą, kuriame pasiektas sutarimas: Briuselis skiria 3 mlrd. eurų Turkijai, kad ši išlaikytų pabėgėlius iš Sirijos savo teritorijoje mainais už Turkijos narystės Europos Sąjungoje derybų atšaldymą ir vizų režimo liberalizavimą Turkijos piliečiams.
Dvišaliame Vokietijos ir Turkijos plane numatyta ir daugiau priemonių:
1. Ketinama imtis diplomatinių priemonių ir, remiantis Jungtinių Tautų dokumentais, įkurti saugias zonas pabėgėliams šiaurės Sirijoje.
2. Paskatinti Turkijos nelaimių ir nepaprastųjų situacijų agentūrą (AFAD) ir Vokietijos techninės paramos agentūrą (THW) dirbti kartu, kad ties Turkijos ir Sirijos siena esantys pabėgėliai būtų aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis.
3. Skatinti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių policijos pajėgų kovoje su nelegaliais sienos pažeidimais.
4. Skatinti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių vidaus reikalų ministerijų kovoje su nelegaliu žmonių gabenimu.
5. Bendradarbiauti su Europos Sąjungos agentūra „Frontex“.
6. Kartu prašyti NATO paramos išplėsti žvalgybos duomenų ir informacijos rinkimą.
7. Bendradarbiauti grąžinant pabėgėlius ne iš Sirijos į kilmės šalis.
8. Susitarti dėl Sirijos pabėgėlių pasidalijimo tarp Europos Sąjungos ir Turkijos.
9. Apibrėžti ir išskirti projektus, kuriems pirmiausia turėtų tekti lėšos iš Europos Sąjungos patvirtinto 3 mlrd. eurų fondo sirams, kurie gyvena Turkijoje.
10. Remti Turkijos ir Graikijos bendradarbiavimą dėl dvišalio migrantų grąžinimo proceso.
