„Mūsų nuomone, šie JAV ir NATO žingsniai destabilizuoja Europos saugumą ir kenkia jam, – teigiama Rusijos ambasados pareiškime. – Neturėtų būti jokių abejonių, kad Rusija bet kokiomis sąlygomis galės ginti savo piliečius ir nacionalinio saugumo interesus“.
Šios pastabos – tai atsakas į antradienį paskelbtą Pentagono pranešimą apie biudžeto planą, kuriame JAV karinio buvimo Europoje finansavimas didinamas keturis kartus, nuo 800 mln. iki 3,4 mlrd. dolerių (nuo 733 mln. iki 3,11 mlrd. eurų).
Papildomi ginklai ir įranga keliaus į Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Baltijos valstybes ir kitas šalis, kad Aljansas nuolat turėtų ginkluotą kovos brigadą netoli Rusijos sienos.
NATO narių nerimas vis labiau augo Maskvai aneksavus Krymą, teikiant paramą separatistams Rytų Ukrainoje ir periodiškai grasinant savo kaimynėms.
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad šiuo žingsniu siekiama „dar kartą patikinti sąjungininkus ir partnerius dėl mūsų įsipareigojimo jų saugumui ir teritoriniam vientisumui“.
Nepriklausomi analitikai išreiškė nuostabą šiuo Pentagono sprendimu, įskaitant ir tokius gerai žinomus griežtos politikos prieš Rusiją šalininkus kaip Evelyn Farkas. Ji pernai spalį atsisakė aukštų politinių pareigų Pentagone po to, kai susikirto su administracija dėl nesiryžimo agresyviau reaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.
„Tai išties reikšminga, ir rusai įnirš“, – sakė E. Farkas antradienį leidiniui „New York Times“.
Pasirodo, kad ji teisi. Rusijos ambasada šį pranešimą pavadino mėginimu „eskaluoti įtampą be akivaizdžių priežasčių“ ir pareiškė, kad tai pažeidžia NATO ir Rusijos 1997 metų susitarimą, kuris taip pat numatė, kad abi pusės nedislokuos didelio skaičiaus karių tarp Rusijos ir naujųjų NATO šalių.
Aukštas administracijos pareigūnas paneigė, kad JAV veiksmai yra „grasinantys“ ir patikino, kad jie „atitinka“ tarptautinį susitarimą, nes karinių dalinių dislokavimas vyks rotacijos principu.
Kai kurie stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į laiką, kada buvo paskelbta ši žinia. Maskvos kariniai veiksmai prieš Ukrainą per pastaruosius mėnesius sumenko, nors ji ir toliau koordinuoja juos su ten esančiais prorusiškais seperatistais.
Gruodžio mėnesį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras sakė, kad nuo rugpjūčio mėnesio konflikte, kuris pareikalavo daugiau kaip devynių tūkstančių gyvybių, fiksuojamas „aiškus karo veiksmų deeskalavimas“.
Aukštas administracijos pareigūnas pripažino, kad šis planas nebuvo reakcija į pastarąjį Rusijos veiksmą ir charakterizavo jį kaip platesnes administracijos pastangas.
„Šie veiksmai yra atsakas į pasikeitusią Europos saugumo aplinką ir eilę naujų iššūkių, su kuriais susiduria Aljansas, ne tik rytuose, bet ir pietuose“, – sakė minėtas pareigūnas.
