Interviu laikraščiui „Asia Times“, kurį paskelbė Vatikano spaudos tarnyba, pontifikas sakė, kad Kinija jam „visada buvo didingumo atskaitos taškas. Didinga šalis. Bet už šalį dar didingesnė kultūra, turinti neišsemiamos išminties“.
„Manau, kad didieji Kinijos šios dienos turtai slypi požiūryje į ateitį iš dabarties, palaikomos jos kultūrinės praeities atmintimi“, – sakė Pranciškus.
Vengdamas tiesiogiai kalbėti apie Bažnyčios statusą Kinijoje, kur vyskupus skiria vyriausybės paskirta Kinijos katalikų asociacija, pontifikas prisiminė XVI a. jėzuitų kunigo Matteo Ricci pastangas evangelizuoti Kiniją, išsaugant pagarbą jos tradicinei kultūrai.
Anot nepatvirtintų pranešimų iš Vatikano, ruošiamas Šventojo Sosto ir Pekino susitarimas, leisiantis popiežiui skirti katalikų vyskupus Kinijoje.
Abi šalys palaiko nuolatinius santūrius kontaktus, nors kai kurie Kinijos katalikai, kurių šalyje priskaičiuojama 12 mln., kaltina Vatikaną, esą jis yra pasirengęs paaukoti jų interesus susitaikymo su Pekinu vardan.
Pekino ir Vatikano diplomatiniai santykiai nutrūko prieš daugiau nei 60 metų, o jų atnaujinimas, anot Kinijos, priklausys nuo Vatikano ryšių su Taivanu nutraukimo.
„Riccio patirtis mus moko, kad būtina pradėti dialogą su Kinija, nes joje yra išminties ir istorijos sankaupos. Ši žemė yra daug kuo palaiminta“, – sakė Pranciškus.
