Europos Sąjungos sprendimu sustabdyti Baltarusijai daugelį sankcijų, A.Kubiliaus vertinimu, taip pat yra bandoma pabrėžti skirtumą tarp Baltarusijos ir Rusijos politikos.
„(Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui sankcijos pritaikytos už kruviną agresiją Ukrainoje, o Aleksandras Lukašenka yra šiek tiek paskatintas, padaręs porą žingsnių ir paleidęs politinius kalinius“, - BNS sakė A.Kubilius.
„Toks žingsnis (sankcijų sustabdymas), drįsčiau pasakyti, sunku tikėtis, kad jis labai įtakos tolesnį Baltarusijos elgesį, mes neturime būti naivūs. Taip, galime pasveikinti A. Lukašenką, kad po šių rinkimų naujų politinių kalinių dar neturi, bet iš tikrųjų kol kas tikėtis, kad jo politika bus radikaliai kitokia, ginanti vakarietiškas vertybes, būtų visiškai naivu“, - ES sprendimą stabdyti daugelį sankcijų Baltarusijai komentavo opozicijos lyderis.
„Europos Sąjungai šiandien svarbiausias rūpestis yra stebėti situaciją ir daryti žingsnius, kurie padėtų Baltarusijai išsaugoti savo suverenumą, ir aš būtent su šiuo požiūriu siečiau žingsnį, kai Baltarusijai panaikinamos sankcijos. Be abejo, panaikinant sankcijas kartu galbūt yra bandoma pabrėžti skirtumą tarp A. Lukašenkos politikos ir V. Putino politikos“, - svarstė konservatorių atstovas.
Europos Sąjunga ketvirtadienį pristabdė daugelio sankcijų galiojimą Baltarusijai pažymėdama „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas A. Lukašenka paleido visus politinius kalinius.
„Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma Europos Sąjungos pranešime.
Europos Sąjunga seniai reikalavo, kad A. Lukašenka, Vašingtono vadintas „paskutiniuoju diktatoriumi“ Europoje, paleistų politinius kalinius – tai būtų sąlyga sankcijų režimui sušvelninti.
Politologas: sankcijų Baltarusijai suspendavimas rodo ES pasimetimą
Suspenduodama sankcijas Baltarusijai, Europos Sąjunga (ES) atsitraukia nuo ankstesnės principais ir morale grįstos pozicijos, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis.
„Sprendimas nėra netikėtas – apie tai jau buvo kalbama gana seniai, santykiai taip pat šiltėjo jau anksčiau – netgi prieš Baltarusijos prezidento rinkimus. (...) Tendencija yra tokia, kad nuo iš dalies principingos ir moralinės pozicijos šiek tiek traukiamasi ir turint omenyje geopolitinę situaciją regione, ir Briuselio pasimetimą tam tikrą, ką gi reikėtų daryti su Baltarusija, bandoma desperatiškai ieškoti išeičių rodant šiokį tokį palankumą“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė V.Jurkonis.
Pasak jo, ES blaškosi spręsdama, kokios politikos reikėtų laikytis Baltarusijos atžvilgiu, o šis žingsnis yra signalas Baltarusijai, jog Europa yra pasiruošusi bendradarbiauti.
„Čia daroma viena fundamentali klaida – tas signalas turėtų ateiti iš Minsko, o ne iš Briuselio“, – mano politologas.
V.Jurkonis sako, kad masinių neramumų nebuvimas po rinkimų vargiai gali būti laikytinas Minsko nuopelnu ir tiesiog rodo Baltarusijos opozicijos ir pilietinės visuomenės pasyvumą bei baimę.
„Žmogaus teisių ir laisvių situacija Baltarusijoje yra stabiliai prasta. Kuomet ta situacija yra dugne, visad galima klausti, o kaip blogiau dar galėtų būti? Žinoma, galėtų būti daugiau politinių kalinių, daugiau sulaikymų ir panašiai. Bet klausimas, ar Aleksandrui Lukašenkai šiuo momentu, pirma, reikėtų to imtis, ar yra kokia nors grėsmė, ir matyt, kad ne. Antra, ar yra kažkokių išorės grėsmių? Kol kas sambūvis su Kremliumi yra patenkinamas, o kitų grėsmių, dėl ko situacija turėtų dramatiškai keistis – nematyti“, – teigė jis.
Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius.
ES šalių vyriausybės keturiems mėnesiams suspendavo lėšų įšaldymo ir kelionių draudimo sankcijas, 170 fiziniams asmenims ir lėšų įšaldymą trims Baltarusijos organizacijoms.
Sankcijos tebegalios keturiems saugumo tarnybos pareigūnams, susijusiems su neišaiškintais žmonių dingimais Baltarusijoje; jų pavardės bus paskelbtos penktadienį ES oficialiajame žurnale; ES embargas ginklams taip pat liks.
TSPMI direktorius R. Vilpišauskas: sustabdžiusi sankcijas Baltarusijai ES tikisi demokratinių permainų
Europos Sąjunga reaguoja ne tik į politinių kalinių Baltarusijoje paleidimą, bet ir tikisi tolesnių demokratinių permainų šioje šalyje, komentuodamas Bendrijos sprendimą iš dalies atšaukti sankcijas Baltarusijai sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Europos Sąjunga tikisi, kad Baltarusijos vadovas nesustos tik ties tuo veiksmu ir imsis kitų priemonių, kurios būtų susijusios, kiek tai įmanoma, su žmogaus teisių gerbimu, su politinių laisvių išplėtimu Baltarusijoje ir signalizuotų, kad tolesnis ėjimas šia kryptimi veikiausiai irgi būtų sveikintinas“, - BNS ketvirtadienį sakė politologas.
Europoje mažai kas tikisi, kad link demokratijos Baltarusija judės radikaliai, tačiau Europos Sąjunga palaikytų ir mažus šios šalies žingsnius, pridūrė jis.
R.Vilpišauskas pabrėžė, kad politinių kalinių išlaisvinimą Europos Sąjunga dar anksčiau buvo nurodžiusi kaip sąlygą sankcijų švelninimui.
Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė oficialiai pristabdanti daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius.
Bendrijos šalių vyriausybės keturiems mėnesiams suspendavo lėšų įšaldymo ir kelionių draudimo sankcijas, 170 fiziniams asmenims ir lėšų įšaldymą trims Baltarusijos organizacijoms.
Sankcijos tebegalios keturiems saugumo tarnybos pareigūnams, susijusiems su neišaiškintais žmonių dingimais Baltarusijoje; jų pavardės bus paskelbtos penktadienį Europos Sąjungos oficialiajame žurnale. Jos embargas ginklams taip pat liks.
