„Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.
Europos Sąjunga seniai reikalavo, kad A.Lukašenka, Vašingtono vadintas „paskutiniuoju diktatoriumi“ Europoje, paleistų politinius kalinius – tai būtų sąlyga sankcijų režimui sušvelninti.
„ES reagavo į šią pažangą, skatinančią daugiau teigiamų postūmių, kurie ves prie ES ir Baltarusijos santykių gerėjimo“, – sakoma ES pranešime.
ES šalių vyriausybės „keturiems mėnesiams suspenduoja lėšų įšaldymo ir kelionių draudimo (sankcijas) 170 (fiziniams) asmenims ir lėšų įšaldymą trims Baltarusijos organizacijoms“, – nurodoma dokumente.
Sankcijos tebegalios keturiems saugumo tarnybos pareigūnams, susijusiems su neišaiškintais žmonių dingimais Baltarusijoje; jų pavardės bus paskelbtos penktadienį ES oficialiajame žurnale; ES embargas ginklams taip pat liks.
Nors Baltarusijai, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė, vis dar toli iki demokratinių reformų, naujoji ES strategija rodo naują Bendrijos požiūrį – įtraukti, o ne izoliuoti savo kaimynes centrinėje ir rytinėje Europoje.
Sankcijų galiojimas baigiasi ateinantį šeštadienį, bet dabar jos pristabdomos keturiems mėnesiams, – tai leis 28 narių Bendrijai įvertinti anksčiau šį mėnesį rinkimus laimėjusio A.Lukašenkos daromą pažangą. Sprendimas dėl sankcijų pristabdymo, apie kurį bus paskelbta oficialiame ES leidinyje penktadienį, įsigalios šeštadienį.
Tačiau ES palieka ginklų embargą ir toliau bus taikomos sankcijos keturiems Baltarusijos saugumo tarnybos nariams, kurie įtariami prisidėję prie A.Lukašenkos politinių oponentų dingimo.
Sankcijos bus dar kartą peržiūrėtos vasario pabaigoje, o ES pastebėjus žmogaus teisių, įstatymo viršenybės ir spaudos laisvės padėties pablogėjimą, šios priemonės gali būti atnaujintos.
„ES ir toliau atidžiai stebės demokratijos ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje“, – sakoma 28 šalių Bendrijos pareiškime.
Bet dabar Baltarusijos bendrovės, prieš kurias buvo taikomos sankcijos, galės gauti finansavimą iš Europos investicijų banko. Suvaržymų, kurie neleido Baltarusijai naudotis Europos kapitalo rinkomis, eksporto kredito draudimu arba ES technine pagalba, panaikinimas reiškia, kad Rusija jau nėra vienintelis Baltarusijos finansavimo šaltinis.
ES pareigūnai pripažįsta, kad jų politikos, kuria buvo siekiama skatinti demokratiją šešiose buvusiose sovietinio bloko kaimynėse, sėkmė buvo ribota.
ES jaučia poreikį taikyti naują politiką, iš dalies siekdama pritraukti naujų partnerių ir atremti, jos požiūriu, išaugusią Rusijos, 2014 metais aneksavusios Krymo pusiasalį, agresiją. Atrodo, kad 21 metus iš valdžios nesitraukiantis A.Lukašenka taip pat norėtų subalansuoti savo sąjungininkus.
Jis taip pat siekia skatinti šalies ekonomiką, kuriai poveikį daro recesija Rusijoje ir kuri nuo sausio iki liepos mėnesio susitraukė 4 procentais.
Kaip reta paklusdamas protestuotojams A.Lukašenka taip pat suabejojo, ar Rusijai reikėtų statyti karinę oro pajėgų bazę Baltarusijoje.
DELFI primena, kad spalio 11 d. rinkimuose „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadintas A.Lukašenka perrinktas penktajai kadencijai.
Oficialiais duomenimis, jis surinko 83,5 proc. balsų. Tarptautiniai stebėtojai pareiškė, kad rinkimų metu būta „reikšmingų problemų“, ypač skaičiuojant balsus, kurie pakenkė jų sąžiningumui.
