„Pirmininkas ir kancleris pakartojo savo bendrą poziciją, kad tvoroms Europoje ne vieta“, – abu veikėjai nurodė savo pranešime, paskelbtame po pokalbio telefonu dėl naujausios padėties pabėgėlių krizėje.
Austrija ir Slovėnija tapo pagrindinėmis šalimis, per kurias traukia dešimtys tūkstančių pabėgėlių ir migrantų, skubančių pasiekti Šiaurės Europos valstybes prieš prasidedant žiemai.
Abi šalys skundžiasi esančios apleistos kitų ES narių ir neturinčios kitos išeities, tik imtis griežtų veiksmų, kad padėtis netaptų nevaldoma.
Jų nusivylimas ypač padidėjo po to, kai Vengrija įsirengė spygliuotų vietų užtvarą palei sieną su Serbija, o migrantų srautas nukrypo į Kroatija, kuri irgi ėmėsi kontrolės priemonių, izoliuodama Slovėniją.
ES Šengeno zona, prie kurios vidinių sienų nevykdoma pasų kontrolė, laikoma vienu iš svarbiausių Bendrijos pasiekimų, o Europos Komisija ne kartą reiškė susirūpinimą, kad sienų kontrolės priemonių atkūrimas kelia pavojų šios zonos ateičiai.
Austrija ir Slovėnija yra Šengeno zonos narės.
Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner (Johana Mikl-Leitner) sakė, kad pasiūlymas pastatyti tvorą „nereiškia, kad siena bus uždaryta“.
„Taip siekiama užtikrinti tvarkingą, kontroliuojamą patekimą į mūsų šalį. Tvoroje taip pat yra vartai“, – aiškino ji.
J.-C.Junckerio biuro pranešime sakoma, kad jis ir W.Faymannas sutiko, jog priemonės, dėl kurių buvo sutarta per sekmadienį vykusį nepaprastąjį ES ir Balkanų šalių viršūnių susitikimą, turi būti „įgyvendintos nedelsiant, kad būtų išvengta humanitarinės tragedijos“.
Lyderiai susitarė įkurti atvykėlių priėmimo centrus Vakarų Balkanų valstybėse, kur galėtų tilpti 50 tūkst. žmonių, taip pat užtikrinti geresnį koordinavimą tarp šalių, siekiant išvengti vienašališko sienų kontrolės priemonių įvedimo.
