Saugodamas vienturčio sūnaus privatumą, iš užsienio į Lietuvą grįžęs tėvas į detales nesileido, tačiau papasakojo, kaip sužinojo apie tragišką vaiko mamos žūtį, kokį sūnų rado ir kaip jie gyvena dabar.
„Aš dirbantis, atsakingas žmogus, tikrai pajėgsiu juo pasirūpinti. Šeimos neturiu, tačiau buvau vyriausias iš trijų brolių. Esu ir vystyklus skalbęs, ir valgyti daręs“, - sakė Vladas.
Su berniuko mama jie susituokę nebuvo, tačiau vos gimusį sūnų jis pripažino, tad abejų pavardė – vienoda.
Vladui prireikė laiko iš užsienio grįžti namo, tačiau, vos sužinojęs, kas nutiko buvusiai draugei, jis skambino sūnui telefonu. „Jis tik paklausė: „Tėti, kada grįši?“ ir daugiau nieko nesakė. Tačiau aš tiksliai nežinojau, nes dar neturėjau bilietų“, - prisimindamas jaudinosi Vladas.
Kai grįžo, jį pamatęs sūnus pasislėpė už užuolaidos. Paskui pribėgo ir apsikabino.
Išsidėliojo nuotraukas, kuriose – visi trys
Kaip pripažino Vladas, santykiai su sūnaus mama pastaraisiais metais buvo komplikuoti. „Tačiau apie ją niekada nieko nesakysiu blogo. Esu dėkingas jai už sūnų“, – pabrėžė vilnietis.
Detalių, kas konkrečiai atsitiko, jis berniukui nepasakoja, nors abu dažnai pasikalba, kad mamytė mirė ir yra Danguje.
„Žiūrime nuotraukas, o tas, kuriose esame trise, išsidėliojome matomose vietose. Prašo papasakoti, kaip visi kartu gyvenome, kaip mes su jo mama susipažinome, tik nežinau, kaip paaiškinti, kur jis tada buvo, nors klausia“, – šyptelėjo vyras.
Su sūnumi draugės bute jis neliko. Persikėlė į kitą rajoną, kuriame turi savo namus. Grįžti į užsienį, kur pastaruoju metu gyveno, Vladas su berniuku bent kol kas neplanuoja.
Bijojo likti vienas
„Rytais vedu sūnų į mokyklą, po pamokų pasiimu. Jam dabar sunku, tačiau stengiuosi kaip galėdamas padėti. Kaip elgtis tokioje situacijoje man patarė Vaiko teisių apsaugos specialistai, sūnų konsultuoja ir mokyklos psichologė. Žodžiu, jei tik prireiks, tarnybos mums pasiruošusios talkinti, nors kol kas ir patys susitvarkome“, - sakė vyras, pridurdamas, jog pagal sūnaus žvalumą ir nuotaiką mato, jog viskas po truputį grįžta į vėžes.
Vlado nuomone, sūnus jaučiasi saugesnis, nors pirmomis dienomis klausdavo: „Tėti, ar tu neišvažiuosi?“
„Bijojo likti vienas. Tačiau rimsta. Paprastai, gražiai gyvenam, darbuojamės. Jis labai mėgsta man padėti, kai meistrauju. Paprašytas paduoti kokį varžtą, labai stengiasi greitai tinkamą surasti ir būna laimingas, kai pagiriu, pasakau, kad didžiuojuosi“, - pasakojo tėvas.
Laisvalaikiu abu pradėjo treniruotis, žaidžia krepšinį. Vladui akivaizdu, jog sūnui vyriško bendravimo labai labai reikėjo.
Paklaustas, iš ko palikęs užsienyje darbus gyvens Lietuvoje, vilnietis patikino, jog tai jam ne problema – profesionalių statybininkų visur reikia. Jau sutarta, kad darbuosis įmonėje, kurią jam rekomendavo pažįstami.
Istorija nepaliko abejingų
Kaip rašė DELFI, nužudytos vilnietės 7-erių metukų sūnaus istorija nepaliko abejingų – vaikas pusantros paros vienui vienas laukė mamos.
Išsigandusį berniuką globoti ėmėsi Vilniaus patrulių rinktinės I kuopos II būrio vyresnysis patrulis Vitalijus Vaitkevič su kolegomis. Kaip DELFI pasakojo pareigūnas, gavę pranešimą apie vieną namuose paliktą septynmetį, patrulių rinktinės pareigūnai nuvyko nurodytu adresu ir paskambino į duris.
„Labai greitai pribėgo berniukas ir atidarė. Neklausė net kas skambina. Paskui mes jį pamokėme, kad visada reikia paklausti ar bent pažiūrėti per akutę. Vaikas iškart pasirodė labai draugiškas, paslaugus, atviras, bet tuo pačiu ir susijaudinęs. Buvo akivaizdu, kad kažkas ne taip“, – pasakojo V. Vaitkevič.
Patruliai pradėjo atsargiai kalbėtis su vaiku ir kai jis apsiprato, paklausė, kur mama, ar jis turi seserų, brolių, tėtį.
„Pasakė, kad tik su mama gyvena, kad pats vienas pirmadienį nuėjo į mokyklą. Kaip supratome, sekmadienį atsibudęs jis virtuvėje pamatė įjungtą šviesą. Pamanė, kad ten mama. Tačiau nuėjęs jos nerado. Visą sekmadienį praleido jos laukdamas. Pirmadienį pats nuėjo į mokyklą, bet grįžęs vis viena nerado mamos. Pasiaiškinti, kur ji dingusi, netrukus atėjo berniuko mamos vadovė, kuri pareigūnams ir pranešė apie vieną paliktą berniuką“, – pasakojo patrulis.
Pareigūnai 5-6 valandas su berniuku praleido namuose, kol buvo surasti jo giminaičiai.
Buvo valgęs tik riestainį
Septynmetį pareigūnas charakterizavo itin teigiamai: „Jis iš tų labai šaunių vaikų, kurie ir protingi, ir geri, ir mieli, ir gražūs. Čia tas variantas. Gaila, kad jo gyvenimas taip susiklostė. Neįsivaizduoju, kaip tam berniukui reikėjo pasakyti, kad mama niekada nebegrįš, nes nebegyva. Kai buvome pas jį namuose jis vis prieidavo ir klausdavo: „Policija, ar mano mama ateis?“ ir taip kelis kartus“.
Kaip suprato V. Vaitkevič, per pusantros dienos berniukas buvo valgęs tik riestainį. „Sakė, kad nenori valgyti, bet su atvykusiais medikais, kurie tokiais atvejais visada iškviečiami, patikrinom šaldytuvą. Radome jogurtų, dešrelių, kurių išvirėm. Vaikas valgė su batonu, paskui paruošėme arbatos“.
