Įstatymo pataisomis siūloma tobulinti gamtinių dujų tiekimo saugumo finansavimą, įvedant vadinamą pajėgumų modelį. Taip pat siūloma pajėgumų dedamąją nustatyti pagal pačių dujų pirkėjų deklaruotą poreikį.
Atrodytų, jog suprasta šių pataisų svarba šalies ekonomikai ir energetiniam saugumui. Tačiau, dar net nepradėjus šių pataisų svarstyti Seime, viešoje erdvėje (dienraščiuose, portaluose, TV: „Lietuva tiesiogiai“ bei „Sąmokslo teorija“) jau pilna baimių, nuogąstavimų, tikrų ir menamų. Kalbama apie „katilinių vamzdžių“ pjaustymą, „vamzdžio į Karaliaučių“ didesnį apmokestinimą, šilumos kainų didėjimą, šilumos gamintojų žlugdymą, grįžimą prie mazuto, SGD terminalo brangumą ir reikalingumą (iki jo „užšaldymo“), norą pasipelnyti iš vartotojų ir t. t. Ir tai nepaisant to, jog į daugelį klausimų, pristatydamas pataisas Seime, atsakė energetikos ministras.
Pamėginau ir aš susidėlioti lyg ir jau kitų išsakytus klausimus ir atsakymus.
Per nepilnus terminalo darbo metus, kuomet mes sparčiais tempais pastatėme ir paleidome SGD terminalą, situacija pasaulio energetikos rinkoje bei Lietuvos energetikos ūkyje sulaukė esminių pokyčių. Smarkiai krito energijos žaliavų (nafta, skalūninės dujos) kaina. Dėl pigesnio biokuro plėtros šilumos gamyboje biokuro rinkos susiformavimo, taip pat plačiai vykdomos daugiabučių namų renovacijos (tai irgi taupo šilumą), atsisakomos nekonkurencingos kvotinės elektros energijos gamybos dujų poreikis šalyje sparčiai mažėja.
SGD terminalas užtikrina mūsų energetinį saugumą – apsaugo nuo neprognozuojamų dominuojančio gamtinių dujų tiekėjo veiksmų ir derybinius svertus, ką pripažįsta didžioji dauguma energetikos ekspertų. Taigi, mes turime kitokią situaciją nei tuomet, kai buvo pasirašomos sutartis su laivų statytojais bei dujų tiekėjais.
Kol terminalas buvo neišmėgintas, o dar nepraėjo nė metai, kai jis dirba, buvo labai sunku atspėti ateitį, kaip veiks slėginiai indai, koks bus dujų nugaravimas, ir t. t. Reikia įvertinti ir tai, kad šis objektas yra pirmasis šiauriausiai pastatytas tokio pobūdžio terminalas pasaulyje. Taigi daugybė parametrų ir informacijos stoka, staigūs pokyčiai šalies energetikos ūkyje neleido energetikos ministerijai tiksliai prognozuoti ir atnaujinti Energetikos strategijos.
Akivaizdu, kad iki šiol galiojęs SGD terminalo išlaikymo modelis jau paseno ir kai kuriais atvejais net tapo eksporto ir ekonomikos stabdžiu. Todėl LR ministrų kabinetas, kuris patvirtino Suskystintųjų gamtinių dujų įstatymo pataisas ir teikia SGD terminalo įstatymo pakeitimą, pasiūlė naują gamtinių dujų pajėgumų modelį.
Jo svarstymo atspirties taškas yra faktas – šiandien turime tokį SGD terminalą, kokį turime, o pasirašyta dujų tiekimo sutartis yra tokia, kokia yra.
Savaime suprantama, jog kiekvienas saugumas turi savo kainą. Mes nesipiktiname, kuomet iš mokesčių mokėtojų pinigų yra perkamos haubicos, šarvuotos mašinos (nors jos dabar ir nešaudo, gal ir niekada nedalyvaus mūšyje), nes suprantame, jog tai mokestis už mūsų visų saugumą. Tas pats ir su SGD terminalo išlaikymu bei SGD terminalo įstatymo pakeitimų esme.
Dujų vartojimo mažėjimo tendencijos kelia riziką tvariam esamos dujų sistemos funkcionavimui ir lemia didėjančias dujų infrastruktūros eksploatavimo bei dujų tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas dujų vartotojams ir dujų sistemos naudotojams. Pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra sukurti tvarią ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų, pirma, naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios dujų sistemos, antra, poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų, kaip mūsų energetinio saugumo garanto.
Pagal Energetikos ministerijos siūlomą įstatymo pakeitimą, pajėgumų dedamoji didiesiems vartotojams priklausytų nuo jų pačių deklaruoto dujų sistemos pajėgumo poreikio. O tai reiškia, kad patys vartotojai spręs, kokio dujų sistemos pajėgumo reikia jų veiklai užtikrinti. Tos įmonės, kurios kitąmet visai nenaudos dujų, neturės mokėti ir pajėgumų dedamosios. Šis variantas ypač palankus pastaruoju metu prie biokuro perėjusiems šilumos tiekėjams. Jei jų dujų vartojimas sumažėjo, tokie šilumos tiekėjai atitinkamai deklaruos mažesnį pajėgumo poreikį, todėl ir jų išlaidos bus mažesnė. Pakeitus modelį, pajėgumų dedamoji priklausytų ne nuo suvartoto dujų kiekio, o nuo maksimalaus dujų poreikio. Ir niekas nebūtų verčiamas susimokėti už pajėgumą, kurio vartotojui nereikia.
Buvo nemažai nuogąstavimų, kad dėl šio modelio tiems miestams ir miesteliams, kurie daugiausia naudoja biokurą, galėtų reikšmingai išaugti šilumos kaina. Toms mažoms savivaldybėms, kurios nori naudoti tik biokurą, tas mokestis nebus uždėtas. Pagal naują skaičiavimą absoliučiai daugumai miestų, net ir tų, kurie naudoja biokurą, šis modelis turėtų daryti teigiamą įtaką.
Kažkodėl diskusijose apie naują modelį dažnai minimi keturis miestai (Utena, Šalčininkai, Akmenė, Šakiai), kur maždaug apie 1, 2 %, maksimaliai Šakiuose 4 % dėl šio modelio šiluma galėtų pabrangti.
Tačiau užmirštama, jog tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Birštonas, Šiauliai, Radviliškis, Kaišiadorys, Elektrėnai, Pakruojis, Kretinga, Anykščiai, Joniškis, Švenčionys, Ukmergė, Jonava, Panevėžys, Visaginas, Nemenčinė ir keliuose kituose šilumos kainos kritimas, mažėjimas būtų nuo 1 % iki 15 %. Ir tai yra labai svarbu.
Teigiamo rezultato daugeliui vartotojų pavyks pasiekti ir dėl to, kad į pajėgumų modelį bus įtraukta Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, kuri padengs reikšmingą gamtinių dujų tiekimo saugumo sąnaudų dalį, rezervuodama didžiausius gamtinius dujų pajėgumus.
Tikimasi, kad naujasis SGD išlaikymo modelis bus naudingas energijos gamintojams bei didžiausiam dujų vartotojui šalyje, strateginei įmonei – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamyklai „Achema“. Jos išlaidos už dujų tiekimo saugumą bus mažesnės negu dabar, todėl didėtų jos eksporto galimybės.
Buitiniams vartotojams dujų kainos dėl pajėgumų modelio įvedimo nesikeistų. Patvirtinus pajėgumų modelį, šilumos tiekėjai SGD dujas pirktų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta prognozuojama rinkos kaina. Tai mažintų šilumos tiekėjų išlaidas. Atitinkamai mažėtų sąskaitos už šildymą.
Ir dar vienas argumentas – už. 2016–2017 m. artėja derybos su „Gazprom“ dėl naujos dujų tiekimo sutarties.
Todėl šio modelio įtvirtinimas sustiprintų mūsų poziciją, derantis su „Gazpromu“ ar su suskystintų gamtinių dujų tiekėjais. Todėl aš naujam pajėgumų dedamosios modeliui bei SGD terminalo įstatymo pakeitimams pritariu.