aA
Praėjo daugiau nei metai, kai dėl darbo Europos Parlamente teko palikti Aplinkos ministeriją.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tai buvo vienas iš sunkiausių mano pasirinkimų politinėje karjeroje, bet šiandien aš ne apie tai. Palikęs ministeriją nuolat stebėjau jos veiklą ir naujojo ministro Kęstučio Trečioko darbą iš šono, linkėjau sėkmės ir visuomet buvau pasirengęs padėti. Nors kai kurie sprendimai kėlė abejones, bet maniau, kad man kritikuoti viešai ministro veiksmų nedera.

Ištikimų gamtos draugų, GRYNAS.lt žurnalistų, atliktas tyrimas atskleidė, kad Kauno rajone esančiame Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje nelegaliais pastatyti 14 gyvenamųjų pastatų ir ketinama statyti dar 6.

Namai esą pastatyti su visais reikiamais leidimais, o tai, kad leidimai išduoti statyti draustinio ribose, panašu, niekieno nebestebina. Dar daugiau, kai dėl nelegalių statinių draustinio zonoje buvo kreiptasi į prokuratūrą, ši pasiūlė... keisti draustinio ribas. Keista prokurorės logika. Man tai skamba, kaip atviras tyčiojimasis iš valstybės – kitaip sunku būtų ir pavadinti.

Keista, kad panašios nuomonės laikosi ir aplinkos ministras. Aukščiausias valstybės pareigūnas, kurio pareigos pirmiausia apima aplinkos apsaugą ir viešojo intereso gynimą, ima ir pareiškia, kad tai viso labo tik „gyvenimiška situacija“ ir, kad lengvai „galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs“. Šast ir nebėra draustinio, o statybos legalizuotos, verslininkai laimingi, gamta suniokota, o ką apie tai galvoja ministras? Juk tai tik eilinė „gyvenimiška situacija“.

Iš pradžių – palankūs žemėtvarkininkų ir vietinės savivaldybės priimti detalieji planai, po to – europinės paramos lėšomis sutvarkyta teritorijos infrastruktūra, tada – be kliūčių išduoti leidimai beveik 600 kv. metrų gyvenamojo namo kurortinėje zonoje statyboms. Kai dėl pastarųjų teisėtumo suabejojo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai, įžūlios statybos savininkams į pagalbą atėjo pati Vyriausybė – tarsi atsitiktinai ypatingos skubos tvarka priėmusi nutarimą, po kurio prokurorų ieškinys netenka prasmės. Nutarimas parengiamas aplinkos ministro „rankomis“.

Spėkite, kokiame mieste visai tai vyksta? Žinoma, kad Druskininkuose. Iš kur tokia ministro meilė šiam miestui?

Dar pats būdamas aplinkos ministru ketinau įtvirtinti įstatymais, kad tas, kuris padeda parašą ant leidimo statyti tokiose vietose kaip draustinis ar kita saugoma teritorija, atsakytų asmeniškai ir rizikuotų ne tik prarasti darbą, bet ir visą turimą turtą. Juk tokiais atvejais dažniausiai viskas nusikelia į teismus – čia statinių savininkai sugeba įrodyti, kad statė legaliai, nes turėjo leidimus ir valstybei (o tai reiškia mums visiems) tenka mokėti didelius pinigus „nukentėjusiems“ statytojams, jeigu jų pastatus nusprendžiama griauti.

Dabar nuspręsta, kad pigiau yra ne griauti nelegalius statinius, o „iškirpti“ juos iš saugomų teritorijų ir taip išvengti teismų ir su jais susijusių nuostolių. Nors toks elgesys yra niekas kitas, kaip įstatymo (detalųjį planą iš esmės galime prilyginti įstatymui) keitimas atbuline data. Kas dabar atlygins nuostolius gamtai, kuriuos padaro tokie nelegalūs statytojai ir leidimus jiems išdavę valdininkai?

Teisminiai ginčai dėl šių atvejų dar toli gražu nesibaigę, tačiau paties fakto tai nekeičia – vargu, ar leidimus statiniams išdavę asmenys sulauks atsakomybės. Štai ir Šventojoje aukštingumo reikalavimų nesilaikant suręsti „Elijos“ komplekso daugiabučiai teismo sprendimu nebuvo „pažeminti“ – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad statybų leidimas buvo patvirtintas ir išduotas teisėtai. Kas kaltas? Niekas, kaip visada.

Galėtum nusispjauti, užsimerkti ir save raminti, kad nieko čia nepakeisi, bet kai žinai, kad viskas yra padaroma ir pakeičiama jei tik turi tvirtą stuburą, valią ir nedreba kinkos kai esi bandomas spausti vienu ar kitu būdu.

Taigi, kol aukščiausio lygio valstybės vadovai, prokurorai ir teismai nuolaidžiaus savivaliaujantiems verslininkams ir oligarchams, gražiausiuose šalies kampeliuose ir toliau dygs nelegalūs statiniai, bus niokojamos gamtos vertybės, pažeidinėjami įstatymai, o „viešasis interesas“ ir „pagarba valstybei, teisei ir žmogui“ tebus tik žodžių junginiai be jokios prasmės.