Taip galima būtų su humoru pažvelgti į Seime skubiai pradėtas svarstyti mokesčių pataisas, kuriomis norima įvesti progresinius mokesčius, kurie priklausomai nuo pajamų, padidėtų beveik tris kartus - nuo 15 proc. iki 40 proc. Skubiai, be diskusijų. Tai primena konservatorių naktinę mokesčių reformą. Tuomet, būdamas Seimo nariu balsavau prieš. Keista, bet ant to paties grėblio lipa “naktinės reformos” kritikai socialdemokratai.
O liberalų sąjūdis, kaip visada, žiūri konformistiškai: konservatorių reformas rėmė beveik vienbalsiai, o šiame balsavime vienas balsavo UŽ, o kiti netrukdė pritarti svarstymui, nes tiesiog nedalyvavo balsavime. Tai bandymas naikinti besiformuojančią Lietuvos vidurinę klasę, į kurią mūsų šalyje, pagal Statistikos departamento duomenis, gali pretenduoti tik 140 000 piliečių.
Seimo narių veikla primena visišką netvarką ir atsakomybės stoką: Seimą pasiekė Vyriausybės patvirtintas naujas socialinis modelis, kuriuo siūloma liberalizuoti darbo teisę bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą; planuojama didinti minimalų mėnesinį atlyginimą; finansų ministras ruošiasi pateikti Seimui svarstyti visuotinio nekilnojamojo turto, automobilio ir dar eilę kitų mokesčių. Atrodo, kad Lietuvos politikos „titanikai” iš kairės ir dešinės nusprendė sukomplektuoti visus mokesčių tipus, kurie tik egzistuoja margame pasaulyje ir užmesti juos savo piliečiams ant pečių.
Tačiau, kaip tik mokesčių mokėtojai turi teisę ir pareigą paklausti Seimo, Vyriausybės ir Prezidentės, kodėl Lietuva, kurioje dirbantis žmogus yra vienas labiausiai apmokestintų ES šalyse, pagal gaunamą atlyginimų dydį, tarp tų pačių ES šalių yra lentelės gale. Už mūsų tik Rumunija ir Bulgarija. Kaimynai latviai ir estai stipriai mus lenkia. Graikijoje net po 4 metus trukusio diržų veržimosi ir atlyginimų mažėjimo vidutinis darbo užmokestis vis dar viršija 1500 eurų ir yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje.
Atsakymas vienas – prasta ir neefektyvi skirtingų Lietuvos vyriausybių viešoji vadyba, kuri ženkliai pagal savo efektyvumą bei modernumą atsilieka nuo kaimynų regione. Todėl kalbėti apie mokesčių didinimus ar naujų įvedimą yra nepateisinama.
Jei kalbame apie mokesčių sistemos reformą, turime žiūrėti į ją kompleksiškai, o ne ištraukdami vieną ar kitą mokestį. Gal pirmiausiai pertvarkykime gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimą taip, kad darbuotojas žinotų, kiek jis sumoka mokesčių valstybei, t.y., darbdavio mokamus mokesčius valstybei už darbuotoją perduoti mokėti pačiam darbuotojui. Kai dirbantys žmonės realiai pamatys, kiek valstybei sumoka mokesčių, tai ženkliai daugiau reikalaus iš politikų.
Tai turėtų būti tikslas, o ne bandymas bausti tuos, kurie uždirba daugiau. Dauguma darbuotojų net nežino, kad norit gauti apie 500 eurų į rankas, darbdaviui reikia turėti apie 844 eurus. Skirtumą ir sudaro mokesčiai, kuriuos formaliai moka darbuojas, o realiai darbdavys. O jei pridėsime visus kitus mokesčius, kuriuos moka žmogus - PVM, akcizai, turto mokesčiai ir t.t., pamatysime, kad algos neužtenka. Taip atsiranda pagunda šešėlinei ekonomikai, kuri pagal skirtingų ekspertų ir vyriausybės nuomone Lietuvoje svyruoja nuo 20 iki 25 proc.
Socialdemokartų siūlomi progresiniai mokesčiai mažas pajamas gaunančių asmenų atlyginimų nepadidina. Tai yra tik paslėptas bandymas susirinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą iš tų, kurie pretenduoja pagal Lietuvos mąstelius tapti viduriniąja klase.
Kaip rodo statistika, jų Lietuvoje yra tikrai nedaug, todėl politikai turi stengtis, kad pirmas statistikos stulpelis mažėtų, o antras didėtų. “Sodros” pateikiamais duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį iki 1166 eurų pajamų per mėnesį gavo 87,1 proc. visų apdraustųjų, 1167-3000 eurų – 11,3 proc., daugiau nei 3000 eurų – tik 1 proc. Tai turėtų būti tikslas, o ne bandymas bausti tuos, kurie uždirba daugiau.
