Tai trečiadienį vienbalsiai rėžė DELFI konferencijoje susitikę lyderiaujančių šalies universitetų rektoriai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Vilniaus universiteto (VU) rektoriai profesoriai Petras Baršauskas ir Artūras Žukauskas vienbalsiai pripažino, kad svarbiausias jų siekinys – kokybė. Jos trūkumą jie įvardijo kaip didžiausią egzistuojančią aukštojo mokslo problemą.
Lietuvoje – priešingi procesai nei lyderiaujančiose šalyse
„Universitetai turi ugdyti įvairiai mąstančius žmones. Tai – ateities mašinos, kurios ir dirba ateičiai. Niekas nežino, kokia ateitis bus, todėl reikia mąstymo įvairovės, o kad apsisaugotume nuo politikų, turime kovoti už universitetų autonomiją. Antra, dėl ko egzistuoja universitetai - esame atsakingi ir dabarties, ir ateities visuomenei. Jei įstaiga nevykdo šių dalykų, nerengia mąstančių žmonių, kurie pajėgūs veikti ateityje, neatsako ateities visuomenei, tai nėra universitetas“, – kalbėjo VU rektorius.
Ir jis, ir P. Baršauskas pripažino, kad 46 aukštojo mokymo įstaigų Lietuvai yra per daug. Rektorių teigimu, pasaulyje vyraujantis skaičius – 1 universitetas milijonui gyventojų. Vadovaudamiesi šiuo modeliu jungiasi ir Švedijos, ir Prancūzijos universitetai. Vos 5 universitetai vietoje 12 greitu metu žada likti ir Norvegijoje.
Norėdami neatsilikti nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų minėtų universitetų atstovai trečiadienio rytą pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį, kuri padės kartu siekti bendrų tikslų.
Sieks dvigubai sumažinti studentų skaičių
„Valstybė turi aiškiai matyti, kiek išsilavinusių žmonių mums reikia. Standartiškai – ne daugiau nei 20 proc. Į šį skaičių ir reikėtų orientuotis. Šiandien Lietuvoje giriamasi, kad mes turime 40 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau kelčiau klausimą – kam to reikia?“, – sakė A. Žukauskas.
Savo ruožtu P. Barkauskas pripažino, kad atsakymas į šį klausimą slypi ne abiturientų skaičiuje, o jų pasiruošimo kokybėje.
„Lietuvoje aukštojo mokslo diplomus išduoda daugiau nei 16 įstaigų milijonui gyventojų. Primityviai spręsti vien pagal skaičių nedera, tačiau nemanau, kad išsivysčiusios šalys daro klaidas ir nepamatuotus sprendimus“, – sakė KTU atstovas.
Jam pritardamas VU rektorius rėžė atvirai: „Lietuvoje turi būti dvigubai mažiau studentų ir dvigubai didesni krepšeliai“. Jo teigimu, nėra normalu, kai aukštąjį išsilavinimą turintys jaunuoliai Londono baruose plauna indus.
Jaučiasi baudžiami už kokybę
Dabartinę krepšelių dalijimo universitetams sistemą abu rektoriai vadina žalinga. Anot jų, didesnę kartelę studentų priėmime išsikėlęs universitetas, vadovaujantis ja, yra baudžiamas.
„Dabar galiojanti sistema buvo skirta optimizuoti universitetų ir studentų skaičių. Tačiau pastebime, kad šiuo metu už kokybę yra baudžiama. VU šiemet nusistatė – 3, KTU – 2 konkursinį balą, bet dėl to praradome apie 500 studentų. Nesunku paskaičiuoti – maždaug milijoną eurų“, – pastebėjo P. Baršauskas.
„Mes atsisakome žemesnio lygio studentų, juos pasiima kiti universitetai ir gauna už tai pinigus. Krepšelių dalijimo reformą reikėtų kuo greičiau užbaigti arba pereiti prie kontraktinio universiteto finansavimo – susiderame kokią sumą skiriame kiekvienam universitetui. Jei mes norime išlavinti aukštesnio lygio studentą, natūralu, kad tam reikia daugiau pinigų. Turime ir aukštesnio lygio dėstytoją turėti, ir kitokią mokymosi bazę. O jei kai kurie universitetai nori priimti visus studentus, gal jiems lėšų skirti galime mažiau“, – svarstė A. Žukauskas.
Tačiau jis prasitarė, kad nepaisant kylančių sunkumų, VU universitetas ateityje konkursinio balo kartelę planuoja dar labiau kelti į viršų. Kai kuriose specialybėse planuojama nustatyti 7-8 dydžio pereinamąjį balą.
Pažėrė kritikos socialiniams mokslams
Konferencijos metu rektoriai sulaukė ir nepatogių klausimų. Štai skaitytojas Vykintas pareiškė, kad socialinių mokslų studijos VU yra apgailėtino lygio ir klausė, ką planuojama daryti šioje srityje.
„Mūsų vizija tokia – jei socialiniai mokslai yra silpni, juos reikia stiprinti. Teikiame resursus tam, kad socialinių mokslų kokybė būtų geresnė. Manome, kad būtent socialiniai mokslai duoda didelį indelį universiteto reitingams, jo reputacijai, tai padėtų pagerinti ir mūsų tarptautiškumą. Bet be valstybės paramos tai padaryti bus labai sunku. Pavyzdžiui, dabar mūsų Filosofijos fakulteto dėstytojai neturi darbo vietų, o kai į psichologijos katedrą susirenka visi dėstytojai, nėra net vinių, pasikabinti drabužiams“, – skundėsi A. Žukauskas.
Savo ruožtu P. Baršauskas pridūrė manantis, kad socialinių mokslų ateitis – integracija su kitais mokslais.
„Jie turi susikabinti su kitomis specialybėmis. Jei socialiniai mokslai bus visai atskirti, tu nepadaryti tarpkryptinių programų. O tai dabar svarbu“, – įsitikinęs jis.
Svarsto apie naujos srities išsilavinimą
Tęsdamas kolegos mintį A. Žukauskas patikino, kad greitu metu galėtų atsirasti tarpkryptinis diplomas.
„Pabuvęs Bolonijoje aš supratau, kad Lietuvoje mums būtina įteisinti tarpkryptinį diplomą. Žmogus turi mokėti mąstyti keliomis kategorijomis. Žmogus, kuris gali mąstyti ir technologinių, ir socialinių mokslų srityse, ryt galės mąstyti ir teisėje. Tokius sugebėjimus turinčio asmens smegenys moka persijungti, prisitaikyti“, – pastebėjo jis.
Rektoriaus teigimu, tai būtų puiki idėja ateities mokslui.
Norėjo tarptautiškumo, krito studijų kokybė
Savo ruožtu skaitytojas, pasivadinęs Vovka, pastebėjo, kad KTU universitetą pastaruoju metu užplūdo indai, kuriuos jis apibūdino kaip tingius ir nemotyvuotus. Skaitytojo teigimu, ir mokymosi programa jiems buvo palengvinta.
P. Baršauskas patvirtino, kad ši problema prieš porą metų tikrai egzistavo, nes atvėrus universiteto duris į jį plūstelėjo ne tokie studentai iš užsienio, kokių buvo tikimasi.
„Kai norėjome padaryti rimtą proveržį tarptautiškume, pradarėme duris ir tikrai prieš porą metų pas mus pateko visokių studentų. Šiandien, kalbu apie pastaruosius dvejus metus, neateina indai, kurie nėra pasiruošę. Jiems taikomas kalbos testas ir motyvacinis pokalbis. Čia aš ramus. Kiekybinius dalykus atidarėme, dabar mums svarbu kokybė“, – sakė jis.
Turi daug lūkesčių
Rektoriai taip pat diskutavo apie universitetų konsorciumų svarbą, tačiau pripažino, kad šiuo metu besiformuojantys Lietuvoje nėra tai, ko reikėtų siekti. Jų teigimu, reikėtų mąstyti apie tai, kaip išnaudoti universitetų privalumus, o ne kaip susivienijus gelbėti vieni kitus nuo studentų trūkumo.
„Strategijos yra suformuotos, tačiau trūksta uždavinių, kaip jų pasiekti. Tam, kad stotume į vieną gretą su pirmaujančiais universitetais, mums reikia kokybės. Universitetas – visuomenės branduolys. Jei neįsiliesime tarp geriausių Europos universitetų, degraduosime“, – mano A. Žukauskas.
Savo ruožtu P. Baršauskas įsitikinęs, kad visi universitetai turėtų susitarti dėl bendrų studentų priėmimo sąlygų, įsivesti konkrečius kriterijus ir taikantiems į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas. Jis prasitarė, kad dar vadovaujant Dainiui Pavalkiui tai buvo bandyta padaryti, tačiau galiausiai pritrūko politinės valios ryžtingiems sprendimams.
Rektoriai pripažino, kad planų dėl ateities yra daug, tačiau be politikų ir visuomenės palaikymų, nė vienas jų nebus įgyvendintas. Tad pripažino iš būsimos valdžios besitikintys itin drąsių, nors gal ir nepopuliarių sprendimų.
