aA
„Sudie“, - kurdų kalba sušuko moteris, apsigaubusi juodu šaliu, kai pabučiavo ištiestą vieno dvasininko ranką „Pasimelskite už mane“, - tarė kita moteris eilėje, kai ji nusilenkė ir pabučiavo to paties senyvo dvasininko ranką.
Jezidai bėga iš Irako
Jezidai bėga iš Irako
© Reuters/Scanpix

Tai buvo 66 moterų ir vaikų - buvusių islamistinio judėjimo „Islamo valstybė“ (ISIS) belaisvių - išlydėjimo ceremonija, rašo cnn.com.

Dauguma čia susirinkusių žmonių džihadistų kovotojų rankose patyrė neįsivaizduojamas kančias. Visos aukos yra jazidai – senos etninės ir religinės mažumos, kurios ateitis Irake dabar yra abejotina, atstovai.

Šimtmečių senumo Lališo šventyklos kieme šalia arkinio įėjimo, dekoruoto iš akmens iškalta saule, mėnuliu ir ilga juoda gyvate, Baba Sheikhas – dvasinis jazidų lyderis – suteikė galutinį palaiminimą tikintiesiems.

Gedulo spalvos drabužiais vilkinčios moterys ir jų vaikai netrukus išvyks į Vokietiją, kur jiems bus suteiktas prieglobstis, psichologinė pagalba ir galimybė pabėgti nuo karo siaubo Irake.

„Tai, ką padarė jums ISIS, daugiau nepasikartos“, - teigė jazidų patriarchas, vilkintis plačiu baltu drabužiu ir nešiojantis ilgą, baltą barzdą.

„Nebesirenkite juodai, - paragino jis susirinkusias moteris. – Juodi drabužiai tik primins mums sunaikintus kaimus ir visas blogybes, kurios mums nutiko“.

Istorinis persekiojimas

Šiuolaikinis Irakas yra tradicinė jazidų – senovinės religinės grupės, kuri, kaip manoma, susiformavo dar prieš krikščionybę ir islamą - tėvynė. Maždaug 600 tūkst. šio tikėjimo atstovų mokomi, kad šimtmečiais juos persekioja aplink juos gyvenanti musulmonų dauguma.
Jazidų lyderiai dažnai sako, kad prieš jų bendruomenę buvo surengtos 73 skerdynės ir genocidai.

Kelis kartus istorijoje užkariautojai musulmonai buvo užgrobę Lališo šventyklą, švenčiausią jazidų religijos vietą, ir pavertę ją musulmoniška mokykla.

Pastaraisiais laikais netoliese esančioje Irako Sindžaro provincijoje savižudžiai kovotojai virtinėje jazidų kaimų sprogdino užminuotus automobilius. 20018 metais per tokius išpuolius žuvo per 800 žmonių.

Jezidai bėga iš Irako
Jezidai bėga iš Irako
© Reuters/Scanpix

Tačiau mažai kas galėjo įsivaizduoti žiaurumą, kurio prieš jazidus Sindžaro provincijoje griebėsi ISIS 2014 metų rugpjūčio mėnesį.

ISIS kovotojams žaibišku greičiu užėmus šią provinciją, kilo masinis egzodas: savo namus paliko šimtai tūkstančių gyventojų. Jazidų organizacijos ir Kurdistano regioninė vyriausybė užfiksavo, kad ISIS nužudė mažiausiai 3 tūkst. civilių jazidų, o dar 5 tūkst. pagrobė – didžiąją jų dalį sudarė moterys.

Šiuolaikinė vergovė

ISIS krikščionis ir žydus laiko „Biblijos žmonėmis“ – Korane pripažįstamomis ir gerbtinomis religijomis. Tačiau šis judėjimas nekenčia jazidų, kuriuos laiko atskalūnais. ISIS su pasididžiavimu atgaivino neapykantos praktiką, kaip bausmę jazidams, ir pradėjo juos grobti į šiuolaikinę vergovę.

Kelios buvusios belaisvės CNN pasakojo, kaip praėjusiais metais buvo nupirktos ir parduotos tarsi daiktai.

„ISIS Korane aptiko kelias eilutes, kuriomis pateisino šiuolaikinę vergovę“, - sakė jazidas ir buvęs Irako vyriausybės ministras Mamo Othmanas, šiuo metu dėstantis Duhoko universitete Irako Kurdistane.

„ISIS nubloškė mus 1400 metų atgal“, - teigė jis.

„Dabar mes visi esame traumuoti, - sakė Kurdistano regioninės vyriausybės patarėjas, jazidas Myrza Dinnayi. Jis teigė apklausęs daugiau kaip tūkstantį jazidžių, kurios pabėgo iš ISIS nelaisvės. Beveik visos jos patyrė daugkartinį seksualinį smurtą. Daugelis jų ISIS nelaisvėje buvo paverstos sekso vergėmis.

Jazidai
Jazidai
© Reuters/Scanpix

„ISIS kovotojai jas mušdavo ir kankindavo. ISIS kalėjimuose jos praleido mėnesių mėnesius. Taigi dabar jas kamuoja potrauminio streso sutrikimas ir sunki depresija. Čia, Irake, mes neturime galimybių joms padėti“, - pridūrė jis.

Ilgas žaizdų gijimo procesas

M. Dinnayi ir jo labdaros organizacija „AirBridge Iraq“ bendradarbiauja su Vokietijos Badeno – Viurtembergo žemės vyriausybe, kad šimtus ISIS kalintų moterų ir vaikų perkeltų į Vokietiją. Čia jie gaus leidimus gyventi dvejus metus, psichologinį gydymą, vyriausybės paramą būstui ir mokyklą vaikams.

M. Dinnayi sutinka, kad tai tik ilgo gijimo proceso pradžia ir kad šie žmonės gali niekada neatsigauti nuo patirto košmaro.

„Tai ne normali chirurginė operacija, - sakė M. Dinnayi, kuris pats yra gydytojas. – Žinau, kad jie yra sužeisti ir mūsų pareiga yra padėti šioms aukoms gyventi su savo žaizdomis“.

M. Dinnayi pažymi, kad jazidų vadovybė turi skleisti aukoms žinią, kad nepaisant nelaisvėje patirto seksualinio smurto, jos yra laukiamos ir vertinamos jazidų bendruomenės narės.

Paskutinė piligrimystė

Prieš kelionę į Vokietiją kiekviena moterų ir vaikų grupė paskutinį kartą apsilankė Lališo šventykloje.

Šventovės kompleksą, įsikūrusį viename slėnyje pusiau autonominiame Irako Kurdistano regione, sudaro virtinė šventyklų ir grotų su smailais kūgio formos bokštais.

Prasidėjus saulėlydžiui, jazidų vyresnieji su ilgais ūsais ir turbanais stebėjo, kaip vienas jaunas savanoris basomis lakstė nuo vienos šventyklos prie kitos, degdamas žvakes, murmėdamas maldas už žudynių aukas ir bučiuodamas šventyklos akmenis.

Gavę Baba Sheikho palaiminimą, 66 moterys ir vaikai išėjo iš šventyklos ir pasuko laukiančių autobusų link. Jie visi ėjo basomis – tokios tradicijos turi laikytis visi lankytojai, žengiantys šventa žeme.

Tarp išvykstančiųjų buvo ir 15 metų Sabah Mirza Mahmoudas, kuris keliavo kartu su savo motina, jaunesniuoju broliu ir 16 metų seserimi. ISIS S. M. Mahmoudo seserį nelaisvėje laikė tris mėnesius, kol galiausiai paleido.

Jezidai bėga iš Irako
Jezidai bėga iš Irako
© Reuters/Scanpix

„Jos padėtis buvo siaubinga, - pasakojo S. M. Mahmoudas. – Ji buvo išgabenta į Siriją. Tačiau ji sugrįžo pas mus. Nepaisant to, ISIS nelaisvėje tebėra 12 mano pusseserių“.

Iš tikrųjų, praėjus daugiau kaip metams nuo ISIS puolimo, jazidų aktyvistai sako, kad ISIS savo nelaisvėje tebelaiko daugiau kaip 3 tūkst. jazidžių.

Jausmingas atsisveikinimas

Jaunojo S. M. Mahmoudo veidu riedėjo ašaros, kol jis ėjo autobuso, turinčio nugabenti į oro uostą, link. Jis ir jo šeima turės galimybę Vokietijoje pradėti naują gyvenimą. Tačiau išvykimas dėl to nėra lengvesnis.

„Džiaugiuosi ir liūdžiu tuo pačiu metu“, - apie būsimą kelionę sakė vaikinukas. Tuomet jis pradėjo vardyti nusikaltimus, kuriuos ISIS padarė prieš jo giminaičius. „Jie nužudė mano tėtį. Jie nužudė mano pusbrolius ir dėdes. Jie pagrobė 25 mano giminaičius, įskaitant moteris“, - sakė S. M. Mahmoudas.

Jo dėdė Jamilis Jato išvyniojo lapą popieriaus su daugiau kaip dešimties giminaičių, kuriuos nužudė ISIS, nuotraukomis. Tarp jų yra S. M. Mahmoudo tėvas, kurį, J. Jato teigimu, kovotojai nušovė jo paauglio sūnaus akivaizdoje.

S. M. Mahmoudas pats vos išvengė mirties.

„Jie paguldė jį ant žemės, kad nužudytų, - pasakojo J. Jato. – Kartu su juo buvo dar aštuoni ar devyni vaikai. Jie suguldė juos ant žemės ir paklausė, ar jie moka šaudyti. Vaikai atsakė, kad nemoka, ir tuomet ISIS juos paleido“.

S. M. Mahmoudas ir jo jaunesnysis brolis kūkčiojo, kai atsisveikindami prie autobuso apsikabino su žilagalviu dėde. „Eikite, lipkite į autobusą“, - liepė jiems J. Jato, vos tramdydamas savo paties ašaras. Šalia verkė ir rėkė maža mergaitė, nenorėjusi paskui savo motiną lipti į autobusą.

Pagalbos darbuotojai iš Tarptautinės migracijos organizacijos, kuri rūpinasi jazidų kelione į Vokietiją, taip pat braukė ašaras, sodindami verkiančius keleivius į autobusą.

Kai autobusas galiausiai pajudėjo, vienas iš jaunųjų pusbrolių mojuodamas ranka nualpo, nepakeldamas tokio momento emocijų. Tai jazidų agonija.

Etninis valymas

Nuo 2014 metų ISIS kovotojams per etninį valymą pavyko iš gimtųjų žemių išvaryti šimtus tūkstančių jazidų.

Daugelis išgyvenusiųjų prisiglaudė pabėgėlių stovyklose Irako Kurdistane. Tai jie darė žinodami, kad tūkstančiai jų giminės moterų vis dar kenčia šių laikų vergovę. Tie, kas gali, išvyksta iš šalies.
„Irake mes nebeturime ateities, - sakė J. Jato, kai savo traumuotus sūnėnus ir dukterėčią išlydėjo į ilgą kelionę Vokietijos link.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.