Pagarsėjusi ir istorija, kai ji visą naktį kuitėsi savo namuose ieškodama nukritusio 2 centų vertės pašto ženklo. Žmonės kalbėjo, kad ji valgydavo tik avižinę košę, kurią šildydavo ant radiatoriaus, o taupydama nuompinigius dirbo sau pačiai priklausančio banko pagalbiniame kambarėlyje, pilname dokumentų. Tačiau viską vainikavo istorija, kai jos sūnus susilaužė koją, tačiau ši atsisakė ją gydyti dėl to, kad tai buvo per brangu. Vaikiną išgelbėti bandė jo tėvas, tačiau koją galiausiai teko nupjauti.
Nors toks XIX amžiuje gyvenusios moters taupumas dabar gali kelti nuostabą, panašių atvejų galima rasti ir XXI amžiaus Lietuvoje. Viešoje erdvėje gausu pasisakymų apie keisčiausius mūsų tautiečių taupymo įpročius.
Vanduo – kaip auksas: mažo reikalo nenuleidžia, per naktį prilašina „nemokamai“
Panaršius interneto forumuose aišku tampa tai, kad nemaža dalis lietuvių itin taupo vandenį. Jie ne tik užsuka kraną, kai muilu plauna rankas ar valosi dantis, bet ir dažnai nenuleidžia vandens tualete, itin taupiai jį naudoja plaudami indus.
„Mes su vyreliu truputį pataupom ant vandens. Kai mažas reikalas, tai tualete vandens nenuleidžiame. Suprantu, gal ir keista, bet... Vis tiek kažkoks vienas ar kitas euras susitaupo. Anksčiau ir po tekančiu vandeniu vonioje kibirą pastatydavome, o tada tą vandenį į klozetą pildavome. Tačiau dabar taip nebedarome – pabodo. Bet čia taip, kai būnam vieni. O kai kokių svečių būna, tai, žinoma, nuleidžiame“, – pripažino viena internautė.
„Mano buvusios geriausios draugės senelis neplaudavo šaukštų ir kitų įrankių, o sėdėdamas prie televizoriaus juos laižydavo tol, kol tapdavo švarūs. Nereikia nė sakyti, kad eidami pas jį visada atsinešdavome savo įrankius“, – prasitarė kita mergina.
Ne vienas internautas patvirtino, kad taupyti stengiasi ir dar vienu būdu. Naktį šiek tiek atsuka kraną, kad vanduo vos lašėtų, tačiau vandens skaitiklis nesisuktų, ir pastato kibirą vandens. Iki ryto jis praktiškai užsipildo.
Prieš romantišką vakarienę – staigmeną – čekis
Keisti gali pasirodyti ir tam tikri kartu gyvenančių porų finansiniai įpročiai. Pavyzdžiui, viena mergina pasakojo, kad būnant su vaikinu pinigus leisdavo kiekvienas už save ir tai atrodė normalu. Tačiau ją papiktino, kai kaskart užsukus į parduotuvę jis stengdavosi perkamas prekes pastumti į jos pusę, kad pardavėja lieptų mokėti jai, o ne jam.
„Sutapo taip, kad per kovo 8-ąją buvome atskirai, bet kai susitikome kovo 9, tikėjausi gauti bent kokią gėlytę. Deja, paklausus jo, ar nieko nepamiršo, šis atšovė, kad „juk buvome atskirai, bet gal kitąmet tau pasiseks labiau“, – nežinia, vaikino šykštumą ar tingumą pabrėžė kita mergina.
O štai dar viena pasakojo girdėjosi, kaip jos draugė guodėsi, kad vaikinui surengus romantišką vakarienę – staigmeną, ją išvydusi mergina iš pradžių sulaukė ne bučinio, o sąskaitos už visą tai ir dar prieš sėdant prie stalo jai buvo paaiškinta, kiek dėl šio vakaro jai reikės mestis.
Naudojo dujas, o ne elektrą, nes taip pigiau, bet jas leisdavo 10 kartų ilgiau
Žinoma, taupyti stengiasi ne tik romantiškus santykius puoselėjantys, bet ir kartu gyvenantys asmenys. Viena mergina internete pasakojo labai nustebusi, kaip gyvena jos dvi draugės, kurios kartu nuomojosi butą.
„Jei pas vieną ateidavo nakvoti vaikinas ir ryte nueidavo į dušą, tai kita iš jo paimdavo 5 litus – bendrai sąskaitai už vandenį apmokėti. Be to, vandenį jos kaisdavo ne elektriniame virdulyje, o puode, nes dujos pigesnės už elektrą. Turbūt neatkreipė dėmesio, kad taip vanduo užvirdavo per pusvalandį“, – stebėjosi mergina.
Su dar žiauresne realybe teko susidurti kitos internautės draugei, kai ši išsinuomojo kambarį bute, kuriame gyveno ir šeimininkė.
Nuomojamame bute ištvėrė tik savaitę
„Ten ištvėrė tik savaitę. Visų pirma, paaiškėjo, kad visi trys bute esantys kambariai išnuomoti kitiems, o pati šeimininkė tupi virtuvėje ir miega ant ten pastatytos lovos. Nors gyveno sesė tik septynias dienas, bet kasdien grįžusi iš paskaitų rasdavo kitaip perdėtus savo daiktus. Ta šeimininkė uždraudė tualete nuleisti vandenį, jo tiekimas į bakelį buvo visiškai užsuktas. Liepdavo prausiantis vonioje vandenį leisti tik plona srovele į kibirą, o tada jį naudoti tualeto užpylimui.
Antrą gyvenimo bute dieną ji pareiškė, kad virtuvėje valgoma tik 6-7 val. ryto, nes paskui ji išeis ir virtuvę užrakins, o atrakins tik vakare, maždaug 18-19 val. Eidavo ji ne į kokį darbą ar reikalų tvarkyti, o į kiemą armijos benamių katinų šerti ir su jais bendrauti. Paskui prasidėjo kaltinimai, kad dingo jos megzta kepurė su šaliku iš spintos, kuri buvo užrakinta, kaltinimai, kad sesuo pasidarė spintos ir virtuvės raktus.
Kiečiausias topas, kai ji ėmė tvarkytis. Sesers puodas buvo visiškai naujas ir iš išorės juodos spalvos. Ateina po paskaitų ir randa tą puodą nuskustą, nes, anot šeimininkės, puodas buvo juodas dėl pridegimo“, – pasakojo mergina ir pridūrė, kad jos sesuo iš buto pabėgo net neatsiėmusi užstato už butą.
Linksminasi draugų sąskaita
Internete gausu pasakojimų ir apie draugus, kurie pamėgę linksmintis kitų sąskaita. Pavyzdžiui, vienas vaikinas mėgdavo parūkyti, bet cigarečių beveik niekada nepirkdavo, nes jei tik pasitaikydavo proga, jų prašydavo iš kitų.
„Pinigų jis turėjo pakankamai, bet manė: „Kam pirkti, jei gali paprašyti?“. Tai prieš kažkur išeidamas jis kaskart apie valandą (pats gyrėsi) prašydavo rūkančiųjų pavaišinti jį cigarete ar keliomis“, – pasakojo mergina.
Savo ruožtu kita tikino turėjusi draugę, kuri, jei kas užsukdavo pas ją, aiškindavo esanti vegetarė, tačiau nuėjusi į svečius prie mėsos patiekalų puldavo pirmoji.
„Labai seniai mano gimtadienyje dalyvavę draugai susidėjo po 20 litų. Tarp mūsų nepilnamečių buvo priimtina, kad jei švenčiame kokioje pirtyje, visi už tai mokame, o gimtadienio kaltininkas sumoka už maistą ir gėrimus. Tai viena mergina savo vaikinui, girdžiu, sako: „Ko nevalgai? Valgyk, dar net už 20 litų nesuvalgei“, – dabar tai prisiminusi juokėsi dar viena mergina.
Pasirodo, būdavo ir tokių, kurie įsigudrinę švęsti visai nemokamai. Iš pradžių, kai reikėdavo atnešti tam tikrą pinigų sumą sakydavo, kad šventėje nedalyvaus, tačiau galiausiai į vakarėlį atvykdavo džiugiai pranešęs, kad pasikeitė planai.
Iš dviejų apatinių sukuria vieną
Pralinksminti, o gal nustebinti gali ir lietuvių svetingumo įpročiai. Pavyzdžiui, viena internautė prasitarė, kad jos mama visuomet perka pigiausią tualetinį popierių, tačiau užsukus svečiams jį pakeičia brangesniu, o štai kita pasakojo apie vieną viešnagę pas draugus.
„Kartą vieni draugai pasikvietė mano tėtį į svečius ir pavaišino vandeniu, maišytu su cukrumi“, – šyptelėjo mergina, patikinusi, kad pinigų šeimininkai tikrai turėjo ir gyveno pakankamai pasiturinčiai.
Savo ruožtu kita mergina pasidalijo ją labai pralinksminusia istorija. Pasirodo, vienas senelis trumpikes nešiodavo tol, kol jos susidėvėdavo, o kai tai nutikdavo ir užpakalio pusėje atsirasdavo skylės, jo žmona toje vietoje prisiūdavo nebenešiojamą liemenėlę.
„Tai va ir būdavo triusikai su paminkštinimais“, – pasakojo internautė.
Įprotis taupyti kelia bėdų
Nors galima susidaryti įspūdį, kad lietuviai kritikuoja tik draugų ir pažįstamų taupumą, internete prabilęs ir ne vienas šykštuolis. Štai viena mergina tikino suprantanti, kad taupydama nužengė per toli, bet sakė negalinti nieko pakeisti.
„Kiek save prisimenu, taupydavau. Duodavo kas nors pinigų, dėdavau į taupyklę. Pati augau, įprotis taupyti nesikeitė: mokykla, studijos, dabar darbas. Visada taupau. Deja, tai peraugo į šykštumą. Sąskaitoje prisikaupė gan nemaža suma, o man gaila leisti pinigus. Maistą perku pigiausią, dažnai net nukainuotą, priežiūros prekes perku pigiausias (patys pigiausi skustuvai, pats pigiausias šampūnas), dažnai pažiūriu į prekę ir jos išvis neperku „ai tiek to, nebūtina“. Drabužių parduotuvėje neperku, nes gaila pinigų, šimtą vieną kartą apsvarstau prieš nusipirkdama kažką naujo“, – pasakojo ji.
Mergina prasitarė, kad pati supranta, kad tai virsta liga, konkretaus tikslo sutaupyti kažkokiam daiktui ji neturi, bet tiesiog nekyla rankos pirkti brangesnių daiktų.
„Pasidžiaugiu, kad turiu pinigų, kuriuos galėsiu išleisti, vis pasvajoju: nusipirksiu suknelę, geresnių priemonių plaukams, bet vėl lieku su skuduryno tunika ir pigiausiu šampūnu“, – apgailestavo ji.
Kaip taupo?
Internete galima rasti ir nemažai patarimų, kaip protingai taupyti. Daugelis žmonių sutaria, kad lengviausia tai padaryti – planuojant savo išlaidas.
„Stengiuosi savo pajamas skirstyti taip: pirmiausiai mokesčiai, 10 proc. nuo atlyginimo atsidedu juodai dienai, paprastai 30 eurų išleidžiu knygoms, teatrui, renginiams, 60 eurų kirpimui, kosmetikai, kojinėms, higienos prekėms (na, žiūrint, ko reikia). Visą kitą paskirstau įvairiai. Pastebėjau, kad kas mėnesį išgaruoja dar 60 eurų. Pastebėjau, kad man geriausiai taip sekasi taupyti“, – pasakojo viena internautė.
Savo ruožtu kita prasitarė griežtai vengianti pirkti prekes prekybos centruose akcijų metu, nes tuomet prisiperka to, kas nėra reikalinga.
„Akcijomis pasinaudoju tik būtiniems ir negendantiems daiktams. Pavyzdžiui, indų plovikliui, skalbinių minkštikliui ir pan. Maisto akcijoms nepasiduodu. Ypač, kai būna tokios, kad vaikus pritrauktų: sūreliams, ledams. Lyg ir sutaupom 20 proc., bet jei nebūčiau pirkus visai, būčiau sutaupius 100 proc.“, – pastebėjo kita moteris.
Dalijasi patarimais
Tiesa, internete netrūksta ir šmaikščių pasisakymų apie taupymą. Štai viena moteris šmaikštavo, kad geriausias būdas sutaupyti – pasiimti paskolą ir nusipirkti, ko reikia, nes bankui pinigus visuomet atiduosi laiku.
„Ir daiktas bus, ir pinigai užšaldyti“, – pokštavo ji, tačiau staigiai surimtėjusi pridūrė, kad vis dėlto geriausia – planuoti savo pirkinius ir atskirti, ko reikia iš tikrųjų, o ko tik atrodo, kad reikia.
Kitos moterys patarė, kad geriausia – paimti visus pinigus ir juos suskirstyti į vokelius, kurie būtų skirti tik tam tikroms išlaidoms. Jei vienas vokelis ištuštės, jos sako šiukštu neliesti pinigų iš kito.
Naudingi patarimai padės nepritrūkti pinigų, o gal net praturtėti
Kaip jau rašė DELFI, ne vienu patarimu, kaip sutaupyti, dalijasi ir specialistai.
Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė DELFI sakė, kad pirmas žingsnis norint pradėti taupyti – biudžeto sudarymas.
„Svarbu tiksliai žinoti, kokios yra finansinės galimybės – gaunamos pajamos ir kokios išlaidos. Svarbu prioritetų tvarka susidaryti išlaidų sąrašą. Pagrindinės ir dažniausios namų ūkio išlaidos: įsipareigojimai (paskolos), 20-30 procentų visų išlaidų skiriama maistui ir 10 procentų transportui. Kitas išlaidas sudaro drabužiai, avalynė, išlaidos vaikams, pramogoms, kelionėms, skiriami pinigai taupymui. Tačiau nebūtinai visi namų ūkiai turi vienodas išlaidas. Išlaidos vaikams (kišenpinigiai) aktualūs tik turintiems vaikų, tačiau kiti tokių išlaidų nepatiria.
Antras žingsnis – išsiaiškinti, ko norima iš planuojamo biudžeto, kam taupoma. Geriausia siekti tikslų, užsibrėžtų vieneriems metams, nes taupymas dėl taupymo nėra prasmingas. Galima taupyti „juodos dienos“ rezervui ar didesniam pirkiniui, atostogoms. Nereikia pamiršti ir ilgalaikių tikslų – tai taupymo senatvei ir vaikams. Šie taupymo tikslai užtrunka 10-20 ar net daugiau metų. Kai aiškiai žinome savo finansinę situaciją ir žinome, kam taupome, pradedame stengtis išsiaiškinti, kur dar galima sutaupyti“, – sakė ji. Daugiau ekonomistės patarimų galite rasti čia.
Savo ruožtu užsienio ekspertai tikina, kad dauguma statistinių žmonių per savo gyvenimą uždirba daugiau nei milijoną JAV dolerių, tačiau tik labai mažai žmonių tampa milijonieriais. Norėdami patarti, kaip prie to priartėti, „LearnVest Planning Services“ atstovai Nancy Butler ir Davidas Blaylockas patarė, kokie 9 įpročiai padėtų sutaupyti.
Anot finansų srities specialistų, verta pakeisti mąstymą, užsibrėžti tikslą, kurti savas taisykles, gyventi kaip „slapti“ turtuoliai, sprendimus dėl pensijos priimti jau dabar, sekti, kas įeina ir išeina iš sąskaitos, lipti iš skolų liūno, didinti pajamas ir konsultuotis su specialistu. Plačiau apie juos – čia.
