"Mano mergina gausiai ejakuliuoja. Tai jokia problema. Tačiau praėjusią naktį ji apliejo visą sofą ir mes norėtume sužinoti, ar yra kokios nors gudrybės, kaip pašalinti tokias dėmes."
Atsakymas:
Tai iš tiesų neblogas klausimas. Ne vien todėl, kad jis man leidžia palikti savo įprastinę teritoriją, bet ir todėl, kad leidžia aptarti kitą klausimą, kurį norėjau pajudinti jau labai seniai tiek iš žavesio, tiek iš pasimetimo. Tas klausimas yra toks: “Kas gi po velnių tas dalykas yra?”
Turint omenyje visus biochemikų ir chemijos inžinierių išrastus ir naudojamus įrankius, galite pamanyti, kad atsakymas labai paprastas, tačiau moterų ejakuliacijos tyrimai labai migloti ir margi. Atrodo, galima sakyti, kad geriausi darbai atkeliauja iš Slovakijos Seksologų draugijos. Aš skaičiau keletą provokuojančių darbų, kurie buvo išversti iš čekų kalbos. Žinau, kad tai keista, tačiau tai yra tiesa. Būdamas arčiau namų, Žmogaus seksualumo tyrimų instituto doktorantas atliko mažą tyrimą, tačiau jame dėmesys buvo sutelktas labiau į skysčio šaltinį, o ne į jo sudėtį.
Visur, ką aš tik skaičiau teigiama, kad dauguma to skysčio ateina iš plonų, į prostatą panašių liaukų, o ne iš šlapimo pūslės. Vienas iš instituto bendradarbių, Gary Schubach, savo tyrimo savanorėms jų pūslėse pritvirtino mažus kateterius. Taip buvo siekiama įsitikinti, kad gaunamas skystis neateina iš makšties ar kokių nors liaukų, esančių pakeliui. Ir jis iš tikrųjų surinko to skysčio. Viena iš savanorių per keletą minučių pagamino beveik litrą.
Ir negalima sakyti, kad tai buvo atsitiktinis amerikietiškojo moteriškumo pavyzdys. Tyrimo dalyvės buvo labai entuziastingai nusiteikę ir buvo pasiruošę, kad joms prigrūstų galybes vamzdelių. Be to, jos laisvai susijaudindavo, netgi aplinkui plušant laborantams ir video technikams. Jos buvo keistos moterys. Tačiau jų sistemos buvo standartinės. Ir aš įsitikinau, kad visa tai tikrai neateina iš kažkokių mažyčių, menkučių glandų.
Bet koks dėmių valymo vadovėlis jums pasakys: “pirmiausia nustatykite dėmės sudėtį.” Paprastai tai būna labai akivaizdu – pomidorų padažas, riebalai ir t.t. Tačiau čia vėl gi kyla mano klausimas: “Kas gi tai yra?” Jei skystis kaupiasi pūslėje (kaip šlapimas) ir išsiskiria per tą pačią angą kaip ir šlapimas, tai ar galime daryti išvadą, kad tai – šlapimas? Tačiau šitaip mes pamintume pozityviai į seksą žiūrinčių švietėjų ištisus metus gero darbo, kurie tik ir trokšta išsklaidyti “šlapimo nesuvaldymo” gėdą, kuri ilgai buvo lipinama moterims, patiriančioms ejakuliaciją. Šiam darbui dar reikia nemažai pastangų – dauguma moterų vis dar supanikuoja, kai pamato tą balutę. Jos jaučia gėdą, pasimetimą. Be to, nereta problema yra ir partnerių nesupratingumas bei atstūmimas.
Informacija skiriasi, priklausomai nuo tyrimo, tačiau štai kokios mano išvados: kaip sėkloje, moterų ejakuliacijos produkte gali būti fruktozės (kaip kartais ir šlapime). Jame gali būti ir dalis arba daugelis enzimų, randamų vyriškajame atitikmenyje. Jame neabejotinai yra šlapimo ir visa tai ateina jūs patys žinote iš kur. Tai gali būti ne visiškai šlapimas ir jo formavimąsi gali paskatinti kažkokios nežinomos, su lytiniu susijaudinimu susijusios hormonų reakcijos, tačiau tai neabejotinai panašiau į šlapimą, nei į sėklą. Prie to, pridurkite nenuneigiamą faktą, kad kai kurios moterys susijaudinimo viršūnėje išleidžia šiek tiek šlapimo ir toks požiūris įsigali galutinai.
Čia aš save pastatau į laisvos skysčių ejakuliacijos gynėjos pozicijas ir einu petys į petį su moterimis, kurios kuria išdidžią naująją naciją, kurioje moterims leidžiama po savęs palikti balutę. Tačiau mes negalime ignoruoti kažkokios informacijos vien dėl to, kad ji mums nepatogi. Tam nebūtina pasiduoti didžiojoje kovoje, tačiau taktikos pakeitimai tikrai pasitarnautų.
Jei mes negalime padaryti taip, kad tas skystis nebūtų šlapimas, vietoj to turime ištrinti gėdos dėmę. Štai čia naujoji dogma: dauguma moterų susijaudinusios per šlapinimosi kanalus išskiria modifikuotą šlapimą. Jei negalite pakęsti vandens, lipkite iš baseino.
Taigi, aš dar išsitraukiau ir The New York Public Library Desk Reference žinyną ir atsiverčiau skyrelį apie namų ūkį. Nemaniau, kad jame būtų skyrelis apie “moterų ejakuliacijos dėmes ant baldų apmušalų” ir aš buvau teisi. Šlapimas - “neriebios dėmės”, turėtų būti šalinamas su kempine ir šaltu vandeniu. Po to išmėginkite praskiestą amoniaką arba actą. Be abejo, egzistuoja gausybė dėmių valiklių ir baldų apmušalų priežiūros priemonių, įskaitant (atleiskite, bet turiu tai pasakyti) enzimais pagrindu pagamintus produktus, skirtus “gyvūnų dėmių” valymui.
Štai ir viskas. Nors aš nesu pilnai patenkinta. Nors aš ir beveik įsitikinau, kad moterų ejakuliacijos produktas yra labai panašus į šlapimą, tačiau jis turi ir savų savybių. Jis šiek tiek slidesnis ir tankesnis nei paprastas šlapimas.
Aš perverčiau ir kitus skyrius, ieškodama daugiau kūno skysčių apibūdinimų. Kai kas galbūt nusivils sužinoję, kad “kraujo dėmes, kurios buvo apdorojamos karščiu, gali tapti labai sudėtinga pašalinti.” Vyriška sėkla nepaminėta, o tai iš tikrųjų stebina, tačiau buvo atskiras skyrius su intriguojančiu pavadinimu “Žuvų purvas, gleivės ir vėmalai.”
