aA
„Susipažinkite ir apmąstykite“, - tokiu sakiniu konservatorius Arimantas Dumčius kreipėsi į DELFI žurnalistę, pateikdamas savo ilgai apmąstytą paaiškinimą, kodėl rugpjūčio pradžioje feisbuke pasidalijo straipsniu apie tai, kaip žiauriais nusikaltimais pagarsėjęs nacių Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris pažabojo nedarbą ir atgaivino Vokietijos ekonomiką po Didžiosios depresijos.
A. Dumčiaus tėvai: Konstancija Dumčiuvienė ir Stasys Dumčius
A. Dumčiaus tėvai: Konstancija Dumčiuvienė ir Stasys Dumčius
© Asmeninio albumo nuotr.

Tuomet Seimo narys nedaugiažodžiavo, tik trumpai paaiškino, kad minimu straipsniu siekė atkreipti dėmesį į nacizmo ir tautinio šovinizmo keliamą pavojų. Tačiau pagalvojęs parlamentaras nutarė išplėsti paaiškinimą surašydamas savo idėjines nuostatas ir pateikdamas šeimos, nukentėjusios nuo stalinizmo, nuotraukas.

„Esu prieš nacizmą, hitlerizmą ir stalinizmą. Mano šeima skaudžiai nukentėjo dėl Molotovo - Ribbentropo pakto padarinių, neteisėtai susitarus fašistinei Vokietijai ir stalinistinei SSRS. Keturi artimieji žuvo Sibire, o aš pats vos išgyvenau“, - rašo parlamentaras.

A. Dumčius teigia, kad pasidalintame straipsnyje apie A. Hitlerio ekonominius pasiekimus pateikiamas Vokietijos ir iš dalies JAV ekonomikos vystymasis praūžus Didžiajai depresijai, kuri milijonus žmonių paliko be darbo ir pajamų.

„Mane sudomino, kokie A. Hitlerio burtai galėjo sukvailinti juo patikėjusią vokiečių tautą?“ - aiškina konservatorius, paryškindamas minėtą sakinį.

„Panašiu laikmečiu į valdžią atėjo JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, o Vokietijoje - kancleris A. Hitleris. F. Rooseveltas, vadovaudamasis Vakarų demokratijos principais, kūrė gerovės valstybę. Žavimės JAV pasiekimais įvairiose srityse. A. Htleris pseudoekonomiką stiprino kitais tikslais ir būdais – nacistinio diktato būdu, skatindamas tautinį šovinizmą ir neapykantą. Taip buvo sukurtas fašistinės Vokietijos karinės ekonomikos monstras, kurį A. Hitleris nukreipė vos ne prieš visą pasaulį. Buvo sukeltas Antrasis pasaulinis karas. Jo pasekmės žinomos: 60 mln. aukų, milžiniškos Holokausto aukos“, - teigia politikas.

A. Dumčiaus teigimu, fašistinės Vokietijos karinės ekonomikos kūrimas niekada netaps pavyzdžiu, tačiau norint užkirsti kelią Lietuvos kaimyninės šalies militaristinėms tendencijoms reikia ne tik ginti žmogaus teises, vienytis prieš diktatūras, bet ir žinoti apie tokių režimų vykdytus nusikaltimus.

Siekdamas įrodyti savo neapykantą totalitariniams režimams parlamentaras atsiuntė išsamią savo biografiją, kuri liudija patirtus šeimos sunkumus sovietų metais bei paties A. Dumčiaus indėlį Lietuvos medicinai ir šalies vystymuisi.

„1941 birželio 14 d. tėvą suėmė, o aš, būdamas lopšyje, su aukle ir motina buvome išvežti į Altajaus stepių kraštą. Tėvas su dauguma jo grupės suimtųjų, apie 1500 iškiliausių Lietuvos vyrų, žuvo Sibiro konclageriuose. Tremtyje du kartus nuo mirties mane išgelbėjo vietinių tremtinių ukrainiečių ir kazachų gerumas“, - rašo konservatorius.

„Su motina į Lietuvą, apimtą partizaninio karo, slapta grįžome 1947 m. Mama gyveno nelegaliai Kaune, tačiau, padedama šeimos draugų, legalizavosi kita pavarde. Mane priglaudė tetos šeima Rokiškio rajone. Sovietų teroras palietė visą mūsų giminę: tėviškės Suvalkijoje ir Aukštaitijoje buvo suardytos, dauguma artimųjų buvo ištremti į Sibirą. 1949 m., tremiant tetos daugiavaikę šeimą, naktį iššokau pro langą ir pabėgau į kaimą, taip išlikau. Sibire mirė senelis, pusbrolis, šalia manęs žeminėje mirė giminaitė, mano auklė. Šiaurės rytų Lietuvoje žuvo du motinos pusbroliai partizanai“, - tęsia A. Dumčius.

Politikas taip pat surašė visus gautus apdovanojimus ir padėkas, nurodė, kokią yra atlikęs labdaringą veiklą.

DELFI primena, kad A. Dumčiui išplatinus išverstą Holokausto neigėju vadinamo istoriko Marko Weberio straipsnį apie A. Hitlerio ekonomikos pasiekimus į tai sureagavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris užsiminė, jog Kauno Kalniečių apygardoje, kurioje daug metų iš eilės rinkimus laimi A. Dumčius, būtinos permainos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.