aA
Seimo Centro frakcijos narė Rūta Rutkelytė inicijuoja Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginius merų rinkimus. Surinkusi 36 parlamentarų parašus, R. Rutkelytė pirmadienį užregistravo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė - tiesioginiai merų rinkimai.
Dabar Lietuvoje merus renka savivaldybių tarybų nariai. Pastarieji yra renkami tiesiogiai savivaldybių tarybų rinkimuose, vykstančiuose kas treji metai.

Pasak R. Rutkelytės, dabar neretas atvejis, kai partija, turėdama vos keletą ar net vieną vietą savivaldybės taryboje ir menką gyventojų pasitikėjimą, išsidera mero kėdę.

"Be to, dažnas atvejis, kai nesant tiesioginės atsakomybės prieš rinkėjus, skirtasis meras nežada ilgai užsibūti miesto vadovo poste ir nuo pirmos darbo dienos ruošiasi rinkimams į Seimą", sako R. Rutkelytė.

Kaip informavo Centro sąjungos atstovė spaudai, spalio 8 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina dalyvauti 21 meras iš 60.

R. Rutkelytės teigimu, įvedus tiesioginę merų rinkimų sistemą, būtų įtvirtintas ne tik demokratijos principas, bet būtų įteisinta pilna mero atsakomybė, kuri šiandiena tėra tariama.

Praėjusiais metais taip pat būta bandymų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau jie buvo nesėkmingi.

1999-ųjų vasarį Vyriausybėje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl tiesioginių merų rinkimų. Tuomet buvo siūlyta surengti didžiųjų miestų merų rinkimus drauge su 2000 metų kovo mėnesio savivaldybių rinkimais.

Jei tiesioginiai merų rinkimai didžiuosiuose miestuose būtų pasiteisinę, dar po vienos kadencijos tokie rinkimai būtų rengiami visose savivaldybėse.

Tikimasi, kad jei savivaldybių merai būtų renkami tiesiogiai gyventojų, jie taptų atskaitingi ne tik miestų taryboms, bet ir rinkėjams. Dėl to išaugtų jų atsakomybė vietos bendruomenėms, atsirastų būtinumas didinti savivaldos viešumą ir atvirumą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.