Sumanymas aiškinamas pastaruoju metu itin išpopuliarėjusia fraze: noru priartinti valdžią prie žmogaus. Pirmas atsakymas, kuris ateina į galvą, tai išgirdus: nereikia nuo to žmogaus nutolti.
Nes nuolat būnant arti žmonių yra akivaizdu, kad jiems gerokai svarbiau, kaip ta valdžia dirba, o ne kokiu būdu ji išrinkta. Paklauskite žmonių dabar, kaip seniūnai į savo pareigas yra skiriami, ir, esu įsitikinęs, daugelis tik pečiais pagūžčios.
Bet paklauskite, kaip seniūnas dirba, ir kiekvienas turės ką pasakyti, tik žinoma, ne apie tai, kiek metrų ir kilometrų jį nuo valdžios skiria. Čia priminimas tiems, kas iš Seimo tolumų visą kitą valdžią vis prie žmonių artina.
Mano įsitikinimu, žmogui visai nesvarbu, kokiu atstumu nuo jo yra valdžia. Jam svarbiausia, kad ji kokybiškai ir sparčiai atliktų paslaugas, kurias privalo teikti.
Valdžia reikalinga ne tam, kad žmogus savo barščiais su ja dalintųsi, o tam, kad ji teiktų geras paslaugas ir užtikrintų gerovę. Ar tuo pasirūpins seniūnas, ar savivaldybės administracijos specialistas – ne pats svarbiausias klausimas. Žmogui svarbiausia, kad jis būtų išgirstas ir rastas maksimaliai teisingas bei geras sprendimas.
Tikrai pritardamas ir sveikindamas apsisprendimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus, nemanau, kad tas pats principas turi būti taikomas visur ir kad jis pasiteisintų formuojant visų lygių savivaldos institucijas.
Tiesioginiai seniūnų rinkimai skirtingai nei tiesioginiai merų rinkimai reikštų ne tik kitokią rinkimų formą, bet iš esmės kitokią savivaldos struktūrą – antros pakopos savivaldos atsiradimą.
Tam reiktų keisti Konstituciją ir jos pataisų projektą konservatorių atstovai Seime jau yra užregistravę. Taigi procesas pajudėjo. Bet kokio konkretaus rezultato juo siekiama, prisipažinsiu, man nėra aišku. Kaip ir nėra aišku, kam būtų pavaldus tiesiogiai išrinktas seniūnas ir kiek kainuotų naujai formuojamų administracinių aparatų išlaikymas.
O juos formuoti bus būtina, nes tiesiogiai išrinktas seniūnas bus politikas, kuriam reikalinga visa aptarnaujanti komanda – administracija, o gal net ir taryba. Šiandien Lietuvoje yra 550 seniūnijų.
Ar būtų renkama ir tiek pat seniūnų bei formuojama tiek pat mažų jų administracijų su visais jų administravimo kaštais, kurie net nėra paskaičiuoti? Šiandien Lietuvos savivaldybės turi labai ribotus finansinius išteklius savo funkcijoms vykdyti, tad kokiomis lėšomis būtų finansuojamas seniūnijų administracijų išlaikymas ir kiek tai kainuotų mokesčių mokėtojams?
Tuo metu, kai absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių eina savivaldos institucijų stambinimo keliu, Lietuvoje numetama mini savivaldybių kūrimo idėja.
Argumentas, kad tai tiktai tema diskusijai, skamba neįtikinamai, nes diskusijų laukia daugybė kitų svarbių klausimų, tad prieš teikiant Konstitucijos pataisas, kurių svarstymas pareikalaus nemažai laiko, pirmiausia vertėtų paskaičiuoti, kiek antros pakopos savivaldos išlaikymas kainuotų valstybei ir įvertinti, ar tai ne per brangus būdas atkreipti į save dėmesį?
Lietuvos savivaldos situaciją analizuojantys ekspertai dabartinį mūsų šalies savivaldos modelį vertina gerai, pastebėdami tik vieną dalyką – kad savivaldybės turi mažai galių.
Tas pats pasakytina ir apie seniūnus, kurių funkcijos iki šiol nėra aiškiai apibrėžtos. Atsakingai dirbantys seniūnai daro labai daug, neretai jie būna priversti prasilenkti su įstatymu, darydami tai, kas jiems pagal funkcijas nepriklauso.
Ir tokia situacija tikrai reikalauja sprendimus priimančių politikų dėmesio: reikia aiškiai nustatyti seniūnų veiklos rėmus, išspręsti seniūnijų finansavimo klausimus, kad seniūnai galėtų tinkamai žmonėms tarnauti, įvertinti skirtingose vietovėse esančių seniūnijų specifiką ir pagaliau peržiūrėti pačių seniūnų, kurie dabar skiriami konkurso būdu, skyrimo tvarką.
Siūlymas keisti ją tiesioginiais seniūnų rinkimais tikrai nėra pats geriausias sprendimas ir dėl aukščiau jau išvardintų priežasčių, ir dėl žmonių renkamų atstovų gausos, kurioje tampa nebeaišku, kas priima galutinį sprendimą.
Tą patvirtina ir seniūnaičių rinkimų rezultatai: kai kuriose savivaldybėse į šiuos rinkimus teateina vos vienas ar keli gyventojai. O juk rinkimai vyksta mažose bendruomenėse, renkančiose tą, kuris bus „arčiausiai žmonių“.
Bet valdžios darbo kokybė ne atstumu iki žmonių matuojama, kiekvienoje troboje, kaime ar gatvėje po politiką nepastatysi ir dar klausimas, ar žmogui tos valdžios kasdien pašonėje reikia? Jam svarbu rezultatas. Valdžiai turėtų būti taip pat.
