Daug rūpesčių kelia ir įstatymas, draudžiantis išsivežti vaikus per mokslo metus bei didžiulės baudos pažeidusiems įstatymą. Dažnas lietuvis nė neslepia, kad dėl tokių trumpų atostogų vaikams jau teko „palaidoti“ pusę giminės ir „persirgti“ sunkiomis ligomis.
Į „Info Ekspreso“ redakciją kreipėsi sutrikusi vieniša mama, kuriai grėsė nuobaudos už dukters išvežimą į Lietuvą mokslo metų metu.
Nepaisant to, kad mergaitė iškeliavo į savo močiutės laidotuves, mokymo įstaigos vadovybė nesiklausė jaunos mamos paaiškinimų ir nekreipė dėmesio į iš Lietuvos atvežtą mirties liudijimą. Už tariamai pažeistas taisykles Edita gavo ir mokyklos, ir rajono Tarybos įspėjimą.
„Sužinojusi, kad mirė mama, iš karto paskambinau į mokyklą ir pranešiau, kad turiu skubiai išvykti su vaiku į laidotuves. Jie suteikė leidimą, tačiau kitą dieną per laidotuves man paskambino iš mokyklos ir paklausė – kur mano duktė. Pasakiau, jog pranešiau apie laidotuves, manęs atsiprašė ir leido likti, kiek reikės. Po trijų dienų – vėl ta pati situacija, tik įspėjo, kad apie mūsų šeimą pranešta vietos Tarybai ir jei kitą savaitę vaikas neatvyks į pamokas, ją išmes“, – graudulio neslėpė moteris.
Jungtinės Karalystės (JK) įstatymuose teigiama, kad vaikui nepasirodžius mokykloje nors vieną dieną, mokymo įstaigos vadovybė arba rajono Taryba privalo susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti, dėl kokios priežasties praleidžiamos pamokos.
Mokyklos nelankymas traktuojamas kaip tėvų vengimas suteikti atžalai išsilavinimą, o už tai numatytos bausmės – įvairios, nuo administracinės atsakomybės iki laisvės atėmimo. Praleisti pamokas vaikas gali tik tuomet, jei sunkiai serga arba tuo atveju, jei mokykla suteikė iš anksto aptartą leidimą dėl tam tikrų, išskirtinių, priežasčių.
Pasak Lietuvos Respublikos ambasados Londone atstovo Gvido Venskaičio, artimojo mirties atveju, neturėtų kilti problemų dėl praleistų pamokų.
„Reikėtų atsižvelgti į konkrečios mokyklos vidaus taisykles. Neabejojame, jog į artimųjų laidotuves vaikai yra išleidžiami be didelių sunkumų“, - sakė jis.
Mirties liudijimas nerūpėjo
Edita tvirtino, kad leidimą išsivežti vaiką ji gavusi telefonu, tačiau mokyklos darbuotojai padarė klaidą ir neužfiksavo duomenų apie nelaimę šeimoje. Grįžusi po laidotuvių Lietuvoje, jauna mama nedelsiant nuėjo į mokyklą su į anglų kalbą išverstu ir notaro patvirtintu mamos mirties liudijimu, tačiau niekam dokumentas nerūpėjo.
„Manęs paklausė, kodėl aš išvežiau vaiką atostogauti per mokslo metus ir dar nepranešusi. Sakiau, jog pranešiau tris kartus, o jie tvirtino manę, kad mes atostogaujame, mat taip pažymėta dokumentuose. Sako, na gerai, suprantame jus, bet apie jus jau pranešta rajono Tarybai, tad, kai gausite jų įspėjamąjį laišką, tiesiog ignoruokite“, – mokyklos vadovybės nekompetencija stebėjosi lietuvė ir retoriškai klausė, kaip galima ignoruoti tokį svarbų dokumentą, jei dėl visko kalta registratorė, pamiršusi perduoti informaciją atsakingiems asmenims?
Atostogų išvykti per mokslo metus vaikams leidžiama tik tuo atveju, jei leidimą suteikia vyriausia mokytoja. Kokiam laikotarpiui suteikti šį leidimą sprendžia kiekvienos mokyklos vadovybė.
Įstatyme rašoma apie išskirtinius atvejus, dėl kurių mokinys gali būti atleistas nuo privalomojo mokymosi, tačiau šie atvejai nenurodomi ir priklauso nuo konkrečios mokyklos vidaus taisyklių.
Ambasados atstovas G. Venckaitis „Info ekspresui“ sakė, kad į juos dėl panašių nutikimų lietuviai nesikreipia.
„Kreipiasi tik prašydami patvirtinimo, jog konkrečią dieną yra užrašę vaiką asmens tapatybės dokumentui išduoti/keisti ambasadoje. Tokį patvirtinimą ambasada nusiunčia elektroniniu būdu. JK socialinės tarnybos itin griežtai vertina tokius pažeidimus. Yra numatyta finansinė tėvų atsakomybė, taip pat galimi socialinių tarnybų tyrimai ir panašiai“, – apie vaikų išvykas per mokslo metus kalbėjo ambasados atstovas.
Savo istoriją pasakojusi moteris stebėjosi, kodėl dėl jos vaiko kilo toks sąmyšis, mat mergaitė per pastaruosius dvejus metus nepraleido nė vienos dienos, niekad nevėlavo į mokyklą ir ne kartą buvo apdovanota diplomu už puikų lankomumą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
„Sulaukiau ir skambučio iš rajono Tarybos. Jų darbuotojai vėl viską iš naujo paaiškinau. Manimi nepatikėjo, nes mokykla pranešė kitokius duomenis. Apsiverkiau. Pasakiau, kad ką tik palaidojau savo mamą, kodėl man primetama svetimą kaltė? Darbuotoja atsiprašė, tačiau pranešė, kad įtraukė mus į kažkokią įskaitą ir jei dar kartą išsivešiu vaiką ne per atostogas, man grės bauda, o vaikui – pašalinimas iš mokyklos“, – istorijos atomazgą atskleidė pašnekovė.
Hounslow Town Primary mokyklos, kurią lanko lietuvės duktė, oficialiame interneto puslapyje skelbiama, jog mokiniui leidžiama neatvykti į pamokas, jei apie tai pranešta iš anksto. Be to, po nelankytų dienų tėvai privalo pateikti raštišką patvirtinimą apie nelankymo priežastį.
Tiesa, rašoma ir tai, kad apie būsimą vaiko išvykimą turi būti pranešama vyriausiajai mokytojai ir tai turi būti padaryta raštišku būdu, o ne telefonu. Mokyklos vadovybė „Info ekspreso“ žurnalistei pakartojo tą patį, kas nurodoma interneto puslapyje bei įstatymuose, tačiau plačiau komentuoti lietuvės situaciją atsisakė.
Gresia kalėjimas
JK vaiko išsilavinimo įstatyme skelbiama, kad tėvai už atostogas neįspėjus rizikuoja ne tik administracine nuobauda. Pirminė bauda už nusižengimą – £60, jei ji nesumokama per 21 darbo dieną – padidėja dvigubai. Jei dviguba bauda nesumokama per dar septynias darbo dienas, pažeidėjui gresia sankcijos. Nemokant, nuobauda gali padidėti iki didžiausios – £2500 siekiančios baudos, viešųjų darbų arba kalėjimo.
Nesumokėjus pirmosios baudos teismas nusprendžia, kokią bausmę skirti tėvams. Nepaisant to, kad už vaiko pamokų nelankymą ne atostogų metu tėvams gresia iki 3 mėnesių kalėjimo, dažniausiai teismas paskiria dar ir privalomąjį tėvystės kursų lankymą.
Išskirtinės priežastys, dėl kurių vaikas gali nelankyti pamokų, priklauso nuo mokyklos bei personalo geranoriškumo. Kai kuriose Anglijos mokyklose vyresnieji mokytojai atlaidžiau žiūri į atostogas ne mokyklinių atostogų metu. Tuo tarpu kitur pašalinimu iš mokyklos grasinama už menkiausią nusižengimą.
„Pažįstu lietuvę, auginančią du mokyklinio amžiaus vaikus. Į Lietuvą ji juos išsiveža kada tik nori, praleidžia ten mažiausiai savaitę. Kartą atostogavo tris savaites per mokslo metus. Ji tiesiog paskambina ir pasako, kad abu vaikai serga. Ir – nieko. Nė karto nebuvo nubausti. Žinoma, tie vaikai lanko ne tą pačią mokyklą kaip mano dukra, tačiau nesuprantu, kodėl taikomi dvigubi standartai“, – pasakojo pašnekovė.
Panašiai tvirtino ir mechaniku dirbantis trijų mokyklinukų tėvas – Adolfas. Vyras pasakojo, kad norint išsivežti vaiką per mokslo metus, būtina laikytis nustatytų taisyklių, tačiau pameluoti irgi galima.
„Oi, esame ir gimines „laidoję“ ir melavę apie nebūtas ligas, vasarą išsiunčiame vyresnėlius į kaimą Lietuvoje, tačiau prieš tai pranešame mokyklai, kad nebūtų problemų“, – atviravo lietuvis.
Paklaustas apie Editos situaciją, vyras nustebo dėl mokyklos atstovų elgesio, tačiau pripažino, jog kalta buvo ir pati motina.
„Na, laidotuvės – dalykas rimtas ir skaudus visai šeimai. Bet, žinote ką, Anglijoje vaikų mokslas ir auklėjimas – kitoks nei Lietuvoje. Čia kaip su tais vaikais Norvegijoje. Gyvendamas svetimoje šalyje privalai laikytis jų įstatymų. Mūsų vaikų mokykloje būtina pranešti raštu ir prieš išsivežant vaiką. Ta moteris pranešė telefonu. Aišku, suklydo ir mokyklos valdžia. Bet neteisinu ir tos lietuvės“, – žodžių į vatą nevyniojo trijų vaikų tėvas.
Abu pašnekovai sutiko, kad griežtas bausmes tėvams derėtų taikyti tuomet, kai mokyklos nelankymas – sąmoningas. Jei vaikams tėvai leidžia be rimtos priežasties praleisti pamokas dažnai arba išvyksta atostogų ir taip trukdo vaikams mokytis nuosekliai, turėtų gauti nuobaudas.
„Manau, kad bausti tėvus reikėtų jei vaikas kas savaitę kartą ar du nelanko pamokų ar kas mėnesį išvyksta atostogų, tačiau esant rimtai priežasčiai to neturėtų būti. Rimta priežastimi vadinu laidotuves ar šeimos nario vestuves, kurios trunka dieną ar dvi, ne ilgiau“, – svarstė Edita.
Jai antrino ir Adolfas su žmona, tikindami, kad kartais tėvai nepagalvoja, jog mokykla yra tokia pati svarbi, kaip jų darbas, gal net svarbesnė.
„Žinote, čia Anglijoje, mokoma gal ir ne taip „stipriai“, kaip Lietuvoje, bet reikia pripažinti, kad viskas vyksta nuosekliai, pagal planą. Aš pats mokykloje sirgau tuo metu, kai klasės draugai mokėsi daugybos lentelę iš 6. Iki šiol nemoku šios dalies. Kiekviena pamoka vaikui yra būtina ir reikalinga, praleisti galima pamokomis vadinamus užsiėmimus, kai nėra rimtai mokomasi, o labiau žaidžiama. Piktnaudžiaujantys tėvai turėtų pamąstyti, ar jie galėtų taip paprastai nenueiti į darbą savaitę ar dvi? Turbūt ne, tai kodėl mano, kad galima vaikams?“, – atvirai klausė lietuvis.
Bausmės tėvams už vaiko pamokų nelankymą:
Tėvystės kursai. Jei mokyklos vadovybė ar rajono Taryba nutaria, kad tėvai sąmoningai leidžia vaikui nelankyti pamokų per dažnai, gali skirti tėvystės kursus. Juos taip pat gali skirti teismas laiku nesumokėjus bausmės už pamokų nelankymą. Tėvystės kursuose mokoma priemonių, kaip pagerinti vaiko lankomumą.
Lankomumo prižiūrėtojas. Jei rajono Taryba mano, kad šeimai reikalinga pagalba, jog vaikas atvyktų į mokyklą ir lankytų pamokas, skiriamas prižiūrėtojas. Jis skiriamas tuomet, kai tėvai nesutinka bendradarbiauti su mokykla bei Taryba, aptarti nelankymo priežasčių. Teisę prašyti prižiūrėtojo turi tik Taryba, ne mokyklos vadovybė. Prižiūrėtojas gali būti skiriamas vietoje administracinės nuobaudos arba kartu su ja.
Administracinė nuobauda, įkalinimas. Mažiausia administracinė bauda už vaiko praleistas pamokas – £60. Nesumokėjus jos per 21 darbo dieną bauda dvigubėja. Nesumokėjus per dar septynias darbo dienas imamasi sankcijų. Tėvams gali būti paskirta teismo data, kurio metu bus svarstoma, kaip jie bus baudžiami. Didžiausia piniginė bauda siekia £2500. Taip pat tėvams gali būti skirta viešųjų darbų bei iki 3 mėnesių laisvės atėmimo.
