Trečiadienį tyrimų centro „Pew Research Center“ paskelbta apklausa parodė, kad didžiosiose Vakarų Europos valstybėse trūksta visuomenės paramos karinės jėgos panaudojimui, jeigu Rusija užpultų kaimyninę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narę.
Tokia visuomenės nuomonė verčia abejoti šios sutarties abipusės gynybos įsipareigojimu, kuris žinomas kaip 5-asis straipsnis ir kuriuo yra pagrįstas 66 metus gyvuojantis karinis aljansas, rašo bloomberg.com.
„Dauguma tirtų NATO šalių visuomenių nenorėtų įgyvendinti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje duoto pažado, kad valstybės narės padės užpultoms sąjungininkėms, įskaitant ir pagalbą ginkluotosiomis pajėgomis“, - teigiama ataskaitoje.
Vokietijoje tik 38 proc. respondentų nurodė, kad jų šalis į Rusijos ataką prieš kaimyninę NATO narę turėtų reaguoti karine jėga. Tuo tarpu 58 proc. sakė, kad ji to daryti neturėtų. Kitose Vakarų Europos valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje – parama kariniams veiksmams buvo didesnė, bet vis tiek nesiekė 50 proc., rodo nešališko „Pew Charitable Trusts“ padalinio - „Pew Research Center“ - apklausų rezultatai.
Nors krizės metu visuomenės nuomonė gali kisti, dabartinis požiūris kelia iššūkį Vakarų lyderiams, kurie stengiasi laikytis griežtos ir vieningos pozicijos, spausdami Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laikytis taikos susitarimo su Ukraina ir mėgindami užkirsti kelią galimiems Rusijos veiksmams prieš kitas valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis – buvusias Sovietų sąjungos respublikas, kuriose gyvena nemažai rusakalbių.
NATO plėtra
Subyrėjus Sovietų sąjungai, NATO išsiplėtė: į šį aljansą įstojo trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva bei daug buvusių sovietinio Varšuvos pakto aljanso narių. V. Putinas skundėsi, kad NATO ribos dabar siekia Rusijos sienas, ir griežtai pasisako prieš tai, kad į šį aljansą kada nors įstotų ir Ukraina.
Kaip elgtis su Rusija buvo viena iš svarbiausių praėjusį savaitgalį Pietų Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto viršūnių suvažiavimo temų. Jungtinės Valstijos spaudžia savo sąjungininkes Europoje didinti išlaidas gynybai, nes daugelis jų gynybai neskiria visos aljanso numatytos dalies – 2 proc. BVP. Tai savo ruožtu didina naštą JAV kariuomenei.
Nors patys nenori imtis veiksmų, daugelis europiečių karinės krizės atveju dėl pagalbos kreiptųsi į Jungtines Valstijas. Tam pritartų ir patys amerikiečiai. Apklausos parodė, kad 56 proc. JAV gyventojų, taip pat 53 proc. kanadiečių, pritartų karinės jėgos panaudojimui, jei Rusijos pajėgos užpultų kaimyninę valstybę, kuri yra NATO narė.
Pasikliovimas Amerika
„Priešingai požiūriams, kaip turėtų elgtis jų pačių valstybės, didžioji dauguma NATO šalių visuomenių mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų panaudoti karinę jėgą, gindamos NATO sąjungininkę“, - teigiama pranešime.
„Pew Research Center“ praneša, kad apklausos buvo atliekamos nuo balandžio 6 iki gegužės 15 dienos. Jų metu Ukrainoje, Rusijoje ir aštuoniose NATO valstybėse buvo apklausta 11 116 žmonių. Skirtingose šalyse apklausos rezultatų paklaida varijuoja plius arba minus 4,1 – 2,8 proc.
NATO valstybių Vakarų Europoje gyventojai ir Lenkija dėl dabartinio konflikto Ukrainoje, kuri nėra NATO narė, kaltina Rusiją. Nuo tada, kai Rusija ėmėsi veiksmų prieš Ukrainą, NATO akivaizdžiai pademonstravo savo pasirengimą ginti Baltijos valstybes ir kitas aljanso nares Vidurio ir Rytų Europoje, kurios Šaltojo karo metais priklausė Sovietų sąjungos pusei.
Rusija aneksavo Krymą, pasiųsdama į šį pusiasalį karius be jokių skiriamųjų ženklų ir neigdama, kad dalyvauja šiame konflikte. Ji ir toliau remia separatistus Ukrainos rytuose.
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris praėjusią savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos ir NATO „absoliučiai“ nerimauja, jog Rusija panašios taktikos gali griebtis ir kitur.
Ekonominė pagalba
Jungtinės Valstijos Ukrainai teikia ekonominę pagalbą ir paramą mirties nesukeliančiais kariniais prietaisais. JAV prezidentas Barackas Obama nesutiko paremti Ukrainą ginklais, teigdamas, kad jie tik padidintų eskalaciją ir apsunkintų diplomatinį sprendimą.
Amerikiečiai šiuo klausimu yra pasidaliję į dvi stovyklas. 46 proc. iš jų pasisako už tai, kad Ukrainai būtų siunčiami ginklai, o 43 proc. tam nepritaria, nurodo „Pew“. Svarbiausiose Europos valstybėse parama ginklų siuntimui yra mažesnė. Vokietijoje ji pati silpniausia – vos 19 proc.
Pirmadienį V. Putinas atmetė mintį, kad Rusija kelia grėsmę kuriai nors NATO narei.
„Tik beprotis ir tik sapne gali įsivaizduoti, kad Rusija staiga užpultų NATO“, - prieš savo vizitą Italijoje per interviu šios šalies laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė V. Putinas.
Tačiau grėsmingas ženklas yra visuomenės nuomonės poliarizacija. NATO šalyse vyrauja plačiai paplitusi nuomonė, kad Rusija yra pavojinga. Tokios nuomonės, pavyzdžiui, laikosi 70 proc. Lenkijos gyventojų. Tuo tarpu pusė Rusijos gyventojų mano, kad didelį karinį pavojų kelia NATO.
„Abipusis priešiškumas“
„Užsitęsus krizei Ukrainoje, abipusis priešiškumas tarp Rusijos ir Vakarų tapo dar gilesnis, - teigiama „Pew“ studijoje. – Tik ketvirtadalis NATO šalių gyventojų dabar sako, kad Rusiją vertina palankiai“.
Tuo tarpu pačių rusų palankus požiūris į Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą nuo 2013 metų, kai minėta krizė dar nebuvo prasidėjusi, smuko daugiau kaip 30 proc., pažymima pranešime.
Tuo pačiu metu tėvynėje gerėja V. Putino įvaizdis. Didžioji dauguma Rusijos gyventojų tvirtina palaiką V. Putino veiksmus, nors rusai ir yra mažiau patenkinti dabartine šalies ekonomine būkle negu 2014 metais ir dabar dažniau gali pasakyti, kad V. Putino veiksmai Ukrainoje kenkia Rusijos įvaizdžiui pasaulyje.
