Žaidynėse dalyvaus 6 tūkst. sportininkų iš visos Europos, kurie rungsis 20 sporto šakų. Azerbaidžanas yra viena iš tų šalių, kurios rengdamos tokius didžiulio masto renginius siekia įsitvirtinti pasaulio žemėlapyje ir sukurti teigiamą įspūdį.
Kaip teigė Azerbaidžano sporto ministras Azadas Rahimovas, po Europos žaidynių visas pasaulis sužinos, kad Azerbaidžanas yra Europoje. Europos žaidynės yra viena iš tokių progų.
Oficialiais Baku duomenimis, žaidynėms ja išleista 1,2 milijardo dolerių, tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, kad išlaidos gali siekti 6,5 milijardo dolerių. Be išlaidų olimpinio stadiono ir kelių sporto arenų statyboms, Azerbaidžano valdžia dengia visų 6 tūkst. atletų kelionės ir pragyvenimo išlaidas, kas sukėlė didžiulį eilinių Azerbaidžano piliečių, vos suduriančių galą su galu, pasipiktinimą.
Visas miestas šiuo metu gyvena žaidynių laukimu. Tik išėjus iš Baku oro uosto pastato laukia eilė Londono stiliaus taksi su užrašu „Baku 2015“. Važiuojant iš oro uosto Baku centro link kelias primena komišką distopiją su daugybe modernių apšviestų pastatų, parkų ir tiltų.
Palei tą patį kelią pastatyta ir ilga betoninė siena, kuri tamsoje apšviesta sukuria gana teigiamą rytų šalims būdingą paslaptingumą. Tačiau vietos aktyvistų teigimu, ji pastatyta skurdžiai už tų sienų gyvenančių žmonių namams paslėpti, kad Baku svečiams būdų sukurtas teigiamas įspūdis apie šios naftos ir dujų turtingos Pietų Kaukazo šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi.
Žinomas žmogaus teisių aktyvistas Rasulas Jafarovas ir kiti jo kolegos taip pat džiaugėsi artėjančiomis žaidynėmis, tačiau dėl visiškai kitokios priežasties. Jie planavo pasinaudoti žaidynėmis kaip puikia galimybe kalbėti apie prastą žmogaus teisių padėtį turint omenyje, kad šalis sulauks daugelio Europos vyriausybių ir žurnalistų dėmesio.
2014 m. vasarą kartu su keletu Azerbaidžano žmogaus teisių aktyvistų Rasulas inicijavo „Sport for Rights“ (liet. Sportas už teises) kampaniją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane šaliai besiruošiant žaidynėms.
Kol visas pasaulis stebėjo, kas vyksta Ukrainoje, Azerbaidžano valdžia ėmėsi veiksmų savo kritikams nutildyti pasiteisindama vis didėjančia grėsme šalies saugumui kilus neramumams regione.
Tačiau vietinių aktyvistų teigimu, valdžią kritikuojantys ir apie žmogaus teisių pažeidimus kalbantys šalies žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai kelia grėsmę ne šalies saugumui, o pačiai valdžiai. Nes ji turi ką slėpti.
Azerbaidžano valdžia nenori, kad visuomenė žinotų apie didelio masto korupcijos atvejus tarp aukšto rango pareigūnų, įskaitant ir šalies prezidento šeimą, apie kuriuos kalbėjo Khadija Ismayilova, keletą apdovanojimų tiriamosios žurnalistikos srityje pelniusi žurnalistė.
Vyriausybei nepatiko ir tai, kad žmogaus teisių advokatas Intigamas Aliyevas jau dešimtį metų sėkmingai gynė valdžios institucijų pažeistas Azerbaidžano piliečių teises Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre.
Jiems nepatiko ir tai, kad R. Jafarovas viešai kalbėjo apie jo sudarytą politinių kalinių sąrašą tarptautinėse organizacijose, įskaitant ir Europos Sąjungą.
Sulaukusi daug neigiamo žiniasklaidos dėmesio dėl prastos žmogaus teisių padėties iš Europos žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų, kurios lankėsi Baku 2012 m. gegužės mėn., kai šalyje vyko Eurovizijos dainų konkursas, rodos, šįkart vietos valdžia nusprendė nerizikuoti ir nutildyti savo kritikus dar prieš žaidynes.
2015 m. balandžio 16 d. pats „Sport for Rights“ kampanijos iniciatorius R. Jafarovas buvo nuteistas 6,5 metams kalėti suklastotų kaltinimų dėl mokesčių vengimo, neteisėtos ekonominės veiklos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagrindu. Tokių pačių kaltinimų pagrindu įkaltintas ir žmogaus teisių advokatas Intigamas Aliyevas, kuris nuteistas 7,5 metams kalėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nagrinėja jų skundus skubos tvarka, o abu aktyvistai tikisi jiems palankaus sprendimo.
Eminas Huseynovas, žinomas Azerbaidžano žodžio laisvės gynėjas, buvo priverstas prašyti prieglobsčio Šveicarijos ambasadoje Baku, kurioje yra nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., vengdamas gresiančio sulaikymo tokių pačių suklastotų kaltinimų pagrindu.
Žurnalistė Khadija Ismayilova sulaikyta 2014 m. gruodžio mėn. Jai buvo pateikti absurdiški kaltinimai raginant savo kolegą nusižudyti, kuris vėliau atsiėmė savo kaltinimus prisipažinęs buvęs spaudžiamas valdžios. Po poros mėnesių Khadijai pateikti tokie pat kaltinimai kaip ir kitiems žmogaus teisių gynėjams, kuriai gresia iki 12 metų kalėjimo.
Tai tik keletas pavydžių, kaip baudžiama už naudojimasi žodžio laisve Azerbaidžane. Tokio Azerbaidžano nori šalies valdžia – be žiniasklaidos laisvės, galimybės kritikuoti vyriausybę, valdžios atskaitomybės ir skaidrumo, ir nepriklausomų teismų.
Azerbaidžano valdžiai, kuri taip didžiuojasi būdama Europos dalimi, šios žaidynės yra puiki galimybė parodyti, kad šalis yra pasirengusi gerbti žmogaus teises ir vadovautis Europos demokratinėmis vertybėmis ir imtis reikiamų reformų.
Praėjusią savaitę, Jungtinių Tautų pranešėjas dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Michelas Forstas, Europos Tarybos Žmogaus Teisių Komisaras Nielsas Muižnieks ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos atstovės žiniasklaidos laisvės klausimais Dunja Mijatovi
savo bendrame pranešime ragino Azerbaidžaną paleisti įkalintus žmogaus teisių gynėjus dar prieš žaidynes ir teigė, kad žaidynės yra puiki galimybė padėčiai pagerinti.
Pasak jų, žaidynių dalyviai turėtų žinoti apie socialinę ir politinę padėtį šalyje, kurioje jie rungiasi, ir tikisi, kad atletai viešai paragins Azerbaidžano valdžią nutraukti šią represiją.
Vokietijos sporto delegacija, sekdama jų pavyzdžiu, jau paragino Azerbaidžaną paleisti visus politinius kalinius šalyje. Kaip rašė „Frankfurt Allgemeine“, Vokietijos olimpinio sporto konfederacijos pirmininkas Michaelas Vesperas teigė, kad jų konfederacija neabejotinai palaiko žmogaus teises ir žiniasklaidos laisvę ir pažadėjo apie tai kalbėti Baku.
Kiek anksčiau Švedijos Olimpinis Komitetas jau kritikavo Azerbaidžano valdžią dėl tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo. Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, ragindamas Azerbaidžaną nedelsiant paleisti visu politinius kalinius.
Kitos Europos šalys taip pat turėtų sekti jų pavyzdžiu ir taip parodyti Azerbaidžano valdžiai, kad norint likti Europos šeimoje ginantieji žmogaus teises negali būti baudžiami įkalinimu.
Gegužės mėn. viduryje „Sport for Rights“ koalicija, kurią sudaro dešimtys Europos žmogaus teisių organizacijų, nariai atviru laišku kreipėsi ir į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto Prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę kviesdami jas viešai paraginti Azerbaidžano valdžią paleisti įkalintus žmogaus teisių gynėjus ir taip išreikšti paramą Azerbaidžano pilietinei visuomenei, kuriems dabar ji labai reikalinga ginant jų esmines laisves. Jokio atsakymo, deja, nebuvo sulaukta.
Žaidynių atidarymo renginys, kuriame dalyvaus tūkstančiai atletų, sporto fanų ir žurnalistų, vyks jau šį penktadienį, birželio 12 d. Tačiau kalbantieji apie žmogaus teises ten nelaukiami.
Vietos aktyvistai sulaikomi, o užsienio kolegoms draudžiama atvykti į šalį. Birželio 9 d. žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ delegacija, kuri planavo vykti į Baku palaikyti įkalintus žmogaus teisių gynėjus, buvo informuota Azerbaidžano ambasados Londone, kad jų delegacija nebus įleista į šalį.
Belieka tikėtis, kad Europa ne tik mėgausis šiuo groteskiniu renginiu, bet ir primins Azerbaidžanui, kuris taip siekia būti Europos dalimi, apie vertybes, kuriomis taip didžiuojasi ji pati.
Ramutė Remėzaitė, European Human Rights Advocacy Centre teisininkė ir viena iš Rasulo Jafarovo ir Intigamo Aliyevo atstovių Strasbūro Teisme.
