aA
Palangos Kurhauzo šeimininkas Gediminas Jacka patyrė naują smūgį – jo ieškinys Lietuvos valstybei dėl daugiau kaip 8 metus trukusio baudžiamojo proceso Žemaitijos banditų byloje buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Gediminas Jacka
Gediminas Jacka
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai neturės garsios aktorės Eglės Jackaitės tėvui G. Jackai sumokėti beveik 145 tūkst. eurų neturtinei ir beveik 50 tūkst. Eur – turtinei žalai atlyginti. Šią žalą labai sunkiais nusikaltimais anksčiau kaltintas verslininkas teigė patyręs dėl esą neteisėtų prokurorų ir teisėjų veiksmų, kai jie ilgą laiką tyrė, o paskui nagrinėjo baudžiamąją bylą.

Kreipdamasis į teismą G. Jacka nurodė, kad jam kardomoji priemonė galiojo daugiau kaip 9 metus, kurį laiką jis turėjo praleisti ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

„Ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju išgyvenau netikrumo dėl baudžiamojo proceso ir jo baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė mano emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų mane pažįstančių žmonių, o taip pat visos visuomenės akyse“, – ieškinyje teismui nurodė G. Jacka.

Jis tikino, kad ikiteisminis procesas, o vėliau – ir teisminis nagrinėjimas buvo ilgą laiką vilkinamas, bylą nagrinėjant teisme buvo pasikeitusios net trijų teisėjų kolegijos (iš pradžių dėl teisėjo Zenono Birštono, kuris darbe buvo aptiktas neblaivus, o vėliau dėl teisėjo Ryšardo Skirtuno, kuris buvo sučiuptas su kyšiu, bet iš darbo pasitraukė dėl ligos).

G. Jacka tikino, kad važinėdamas iš Palangos, kur gyvena, į Vilnių, kur vyko teismo posėdžiai, jis išleido beveik 13 tūkst. Eur kurui ir nakvynėms viešbučiuose, o advokatams turėjo sumokėti beveik 34 tūkst. Eur.

Patirtą žalą G. Jacka prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros. Tačiau jo ieškinys yra nepagrįstas – Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė nutarė atmesti G. Jackos reikalavimus.

Pasak teismo, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė beveik 50 tomų, įtarimai buvo pareikšti 18 asmenų, G. Jacka ne kartą trukdė operatyviai užbaigti tyrimą ir bylą perduoti į teismą. Vien ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parašęs apie 300 įvairių skundų ir pareiškimų, kuriuose argumentai nuolat kartojosi.

Teisėja pabrėžė, kad G. Jackos ir jo šeimos narių elgesys ikiteisminio tyrimo metu trukdė operatyviam procesui.

„Ieškovas, jo šeimos nariai, nuolat skundė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus – negalima nuneigti asmens teisės apskųsti tyrėjo bei prokuroro sprendimus, tačiau ieškovo pateiktų skundų kiekis – beveik 15 tomų, akivaizdžiai neadekvatus ir laikytinas piktnaudžiavimu savo teise“, – teismas pažymėjo, kad prokurorai turėjo pareigą priimti sprendimus dėl visų verslininko prašymų, skundų ir pareiškimų, savo poziciją ginti teisme.

„Didžiulio skundų kiekio nagrinėjimo procedūra užimdavo pakankamai daug laiko ir tokiu būdu užtęsė procesą“, – pažymėjo Vilniaus apygardos teismas.

Nenustatyta ir tai, kad buvo vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nors teisminis procesas truko daugiau kaip 5 metus – nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. sausio 9 d., kai buvo priimtas nuosprendis. Jis iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

„Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla sudėtinga ne tik dėl to, jog buvo teisiama 13 teisiamųjų, tačiau visi teisiamieji buvo kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu, kaltinami padarę 12 nusikalstamos veikos epizodų, G. Jacka buvo kaltinamas 6 nusikalstamų veikų (epizodų) padarymu, t. y., veikiant organizuotoje grupėje apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą, kito žmogaus nužudymo organizavimu veikiant organizuotoje grupėje, didelės vertės turto prievartavimu, veikiant organizuotoje grupėje, pasikėsinimu organizuoti tyčinį žmogau sveikatos sutrikdymą, – sprendime pažymi teisėja. – Teismui buvo perduoti 105 baudžiamosios bylos tomai, teisminio proceso metu buvo suformuota dar 24 tomai. Byla buvo nagrinėjama 134 teismo posėdžiuose, posėdžių datos su proceso dalyviais buvo suderinamos iš anksto, pagrinde buvo daromos nuo vienos iki kelių dienų pertraukos tarp posėdžių, t. y., teismas panaudojo visas galimybes, kad byla būtų nagrinėjama nedarant ilgų pertraukų.“

Teismo teigimu, G. Jacka „kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme teikė daug prašymų, kurie buvo susiję ne su teisminiu procesu, tačiau su laikinu nuosavybės apribojimu, teismas privalėjo nagrinėti tokius prašymus, o tai be kita ko sąlygojo ir ilgesnį teisminį procesą“.

„Teisminis tyrimas užsitęsė ne dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, taip pat paties ieškovo ir kitų kaltinamųjų veiksmų ir neveikimo, siekio vilkinti baudžiamąjį procesą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą šio proceso trukmę, teisėjų ligos laikotarpis negali būti pagrindas pripažinti, kad procesas užsitęsė dėl šios priežasties, nes tai yra tokia aplinkybė, kurios negali numatyti iš anksto ir ją pašalinti valstybė, kuriai šiuo atveju pareikštas ieškovo reikalavimas“, – teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo G. Jackos nurodytus teisėsaugos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises ir teisėtus interesus, lėmusiais ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

Pasak teisėjos, baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas G. Jacka, yra sudėtinga ir dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo, ko pasėkoje ne tik ikiteisminis tyrimas bet ir teismas rinko, tyrė didelį kiekį įvairių duomenų, apklausė didelį skaičių asmenų, sprendė didelį kiekį kaltinamųjų prašymų ir skundų.

„Ieškovo įsitikinimu, senaties termino taikymas įrodo, kad byla buvo nagrinėjama pernelyg ilgai, tačiau teismas su tuo nesutinka, nes apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo ne dėl per ilgo proceso, o dėl to, kad veikos, dėl kurių ieškovui buvo pareikšti kaltinimai, buvo įvykdytos 1993 metais“, – sprendime, kurį dar bus galima skųsti apeliacine tvarka, nurodė teismas.

Byloje, kurioje G. Jackai kaltinimai buvo panaikinti suėjus baudžiamosios atsakomybės patraukimo terminams, trys Žemaitijos banditai Audrius Skėris, Markas Kardišauskas ir Šarūnas Juodžbalys buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Teismas konstatavo, kad Š. Juodžbalys, A. Skėris ir M. Kardišauskas nužudė Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu vadintą Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė. M. Kardišauskas ir A. Skėris taip pat buvo pripažinti kaltais dėl šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymo.

R. Bielskienė nužudyta 2000-ųjų balandžio 11 d. savo bute, o R. Kuzminas prie savo namų Kaune nušautas 2000-ųjų birželio viduryje.

Generalinės prokuratūros teismui perduotoje byloje buvo 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai buvo padaryti 1992–2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.