Vyriausybės svarstomame Pensijų socialinio draudimo įstatymo projekte nurodyta formulė, pagal kurią ateityje pensijos dydis būtų apskaičiuojamas pagal praeitų metų atlyginimų augimą ir apdraustųjų skaičių.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius ir vienas iš socialinio modelio autorių Romas Lazutka paaiškino, jog pensijas indeksuojant jų dydį nustato indekso statistinis rodiklis, kuris apskaičiuojamas dalinant vieną skaičių iš kito. Pavyzdžiui, skelbiant, kad infliacija padidėjo 3 proc. galima sakyti, jog indeksas yra 1,03.
Toks skaičiavimas daug kur naudojamas perskaičiuojant ir socialines išmokas. „Įstatymai numato taisykles, pagal kurias pensijos turi kasmet didėti ir dažniausiai kitose šalyse tai buvo daroma jas susiejus su algomis arba kainomis“, – sakė R. Lazutka.
Pensijų indeksavimui pagal šiuo metu numatytą formulę pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis pastebėjo, kad sprendimas pensijas sieti su atlyginimais yra kur kas geresnis nei su kainomis.
„Jeigu Lietuvoje didėja užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis, savaime didės ir „Sodros“ pajamos iš daugiau ir didesnių sumokamų socialinio draudimo įmokų, o didėjant kainoms, „Sodros“ pajamos nebūtinai didėtų, tad šiuo atveju yra numatytas pakankamai geras indeksavimo saugiklis“, – sakė ekonomistas.
R. Lazutka atkreipė dėmesį ir į kitą formulės saugiklį: „Jei matome, kad algos auga, bet dirbančiųjų skaičius mažėja, reiškia, kad „Sodros“ įplaukos gali nedidėti, nes mažėja mokančių žmonių skaičius. Todėl, jeigu didinsime pensijas tik pagal tai, kaip didėja vidutinė alga, tada gali neužtekti pinigų“.
Automatiniam pensijų indeksavimui iš esmės pritaria ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, tik turi kelias pastabas.
„Pritariame politizuotų sprendimų rizikos mažinimui. Tačiau dabar numatyta indeksavimo tvarka neužkerta kelio didžiausiai socialinio draudimo fondo problemai – deficito atsiradimui.
Indeksavimo taisyklėse numatyta, kad neįmanoma pensijų mažinti, indeksavimas numatytas tik į viršų. Parašyta, kad jeigu yra mažėjimas, paliekama ta pati reikšmė. Tai reiškia, kad jei biudžeto pajamos mažėja, įsipareigojimai lieka tokie patys ir atsiranda deficitas“, – sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
R. Lazutka priminė, kad pensijų indeksavimas Lietuvoje egzistavo tik nepriklausomybės pradžioje, bet buvo greitai panaikintas.
„Taip buvo paleistos valdžios rankos. Kada jie mato, kad „Sodra“ surenka daugiau pinigų ir kada artėja rinkimai, norima pamaloninti rinkėjus, tada pensijos padidinamos. Po rinkimų, kai indeksavimo nėra, Vyriausybė gali tiesiog tų pensijų nebedidinti ir tokią patirtį turime nuo 2008 metų. Jau 7 metai pensijos stovi vietoje, vadinasi, pensininkų gyvenimo lygis atsilieka ir nuo dirbančių žmonių gerovės augimo, ir nuo kainų augimo“, – pasakojo ekonomistas.
Panašiai kalbėjo ir N. Mačiulis, kurio manymu, pensijų indeksavimas yra daug geresnis sprendimas nei palikti pensijų nustatymo galimybes politikų rankose.
„Artėjant rinkimams nusprendžiama padidinti senatvės pensijas neadekvačiai, neatsižvelgiant į valstybės galimybes. Kaip ir minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymas, taip ir senatvės pensijų, galbūt ir kitų socialinių išmokų nustatymas atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, t. y. vos ne automatinis procesas Lietuvoje veiktų labai gerai, nes šiuo metu politikai šiuos instrumentus naudoja kaip priemones gauti daug balsų, o taip neturėtų būti normaliai funkcionuojančioje demokratinėje valstybėje“, – dėstė pašnekovas.
Chaosas nekiltų
Lėšų didinamoms pensijoms „Sodros“ biudžete turėtų pakakti, tačiau papildomų klausimų kylą dėl pinigų, kurių prireiktų bazinės pensijos dalį perkėlus į valstybės biudžetą.
Tai dar vienas socialinį modelį rengusių mokslininkų pasiūlymas, kuris būtų įgyvendinamas palaipsniui – įvyktų maždaug per 10–12 metų, atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamų pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečiai nenurodo pinigų šaltinio ir teigia, kad lėšų užteks patobulinus jų surinkimą ir protingiau jas perskirstant.
Tačiau R. Lazutka ramina, kad chaoso šalies finansuose nekils net ir nenurodžius iš kur tiksliai bus paimti pinigai, nes tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžetai tvirtinami kasmet, tad ir įmokų tarifai bus tvirtinami kartu.
„Jeigu reformos įgyvendinimas prasidės kitąmet, tada jau bus paskaičiuota, kiek į valstybės biudžetą gali įplaukti lėšų. Todėl jau bus galima nustatyti, kokią dalį bazinės pensijos valstybės biudžetas galės finansuoti – 5 ar 10 proc. Tada atitinkamai bus galima sumažinti darbdavio „Sodros“ įmoką, tarkim 1 ar 0,5 proc.
Kai teikėme šį pasiūlymą, taip ir sakėme, kad tai nėra įtvirtinama, ypač jei susvyruos ekonomika. Matant, kad biudžetas net ir pakeitus mokesčius negaus pakankamai pajamų, galima tą „Sodros“ įmoką mažinti mažiau ir mažesnę dalį perimti valstybės biudžetui mokant bazines pensijas“, – aiškino ekonomistas.
Bet kartu pastebėjo, jog gali būti ir radikalesnė reformos forma. Jei prognozuojama (ir tai pasiteisina), kad įplaukos į valstybės biudžetą per metus yra didesnės, galima kitąmet reformą paspartinti. Pavyzdžiui, darbdavio įmoką sumažinti 3 proc. punktais ir didesnę bazinės pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto.
Vis dėlto R. Lazutka pabrėžė, kad tokias problemas reikia spręsti tik dėl to, kad Vyriausybė nesiryžta reformuoti mokesčių sistemos. „Dabar pensijų reforma vyks gerokai lėčiau, nei galėtų vykti“, – tvirtino pašnekovas.
„Žinoma, surinkti daugiau įmanoma, jei mažės šešėlis, augs ekonomika“, – sakė R. Lazutka.
N. Mačiulis pritaria, kad jog geresnis lėšų surinkimas ir protingesnis jų paskirstymas atrodo kaip pakankamai „išplaukęs“ pagrindimas, tačiau nerimauti taip pat nėra linkęs.
„Skaičiavau, kiek reikėtų padidinti biudžeto pajamas, norint įgyvendinti socialinį modelį, ir iš tiesų, to nenumatyto finansavimo yra apie 100 mln. eurų. Tai nėra labai maža suma, bet jei paskaičiuojame, kiek padidėtų valstybės biudžeto ir „Sodros“ pajamos užimtumui padidėjus 1 proc., matome, kad tai būtų apie 90 mln. eurų. Tad praktiškai jau save finansuoja tokia reforma. Pagrindinis klausimas, ar dėl tų parengtų įstatymų („Sodros“ ir Darbo kodekso reformų) iš tiesų užimtumas padidėtų 1 proc.
Gali kilti abejonių ir trumpuoju laikotarpiu greičiausiai nebūtų tokio didelio teigiamo impulso ir nebūtų sukurta 20 tūkst. naujų darbo vietų. Tačiau vidutiniu laikotarpiu, manau, tai visai reali prielaida, o dėl didesnio užimtumo biudžeto pajamos padidėtų“, – sakė ekonomistas.
Visgi N. Mačiuliui kyla klausimas, ar pajamos didėtų ten, kur jų reikia labiausiai. „Sodros“ pajamos didėtų, o išlaidų reikės iš valstybės biudžeto, bet tai labiau techninis niuansas – kaip perskirstyti tas lėšas. Iš esmės turime žiūrėti į svarbiausią kriterijų – koks poveikis bendriems valdžios sektoriaus finansams. Šiuo atveju panašu, kad nebūtų labai neigiamos įtakos“, – teigė N. Mačiulis.
Paskutinis socdemų šūvis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sakė, kad socialdemokratų partija gali pasinaudoti paskutine proga parodyti rūpestį vyresnio amžiaus rinkėjams ir taip kompensuoti galimus praradimus, susijusius su liberalesniu Darbo kodeksu nepatenkintais darbuotojais.
„Pensijų didinimas ryšium su rinkimais socdemams būtų visiškai racionalus dalykas, nes nemažą dalį (apie 40 proc.) jų rinkėjų sudaro pensininkai“, – teigė politologas.
M. Jastramskis pridūrė, kad toks sprendimas antroje kadencijos pusėje socdemams būtų labai logiškas ir gal net bus stengiamasi jį atidėti kuo ilgiau, kad būtų galima priminti, jog neseniai jie pakėlė pensijas.
„Jeigu yra proga, jie ja pasinaudos. Taip pat galioja dėsnis, kad valdžia į kadencijos pabaigą išlaidauja daugiau“, – Vyriausybės planus spėjo M. Jastramskis.
