aA
Migracijos padalinių vadovai surinko informaciją apie netikėčiausius vardus, kuriais buvo pavadinti šiemet Lietuvoje gimę vaikai.
Paviešino tėvų fantazijos vaisius: vaiką galima pavadinti ir Lkineta ar Maokstu
© Shutterstock nuotr.

2015 metais skirtų rečiausių vardų sąraše – Šiaurė, Enzas, Lkineta, Minalda, Gilė, Maokstas, Džinetasita, Falena, Tyra, Oridijus, Enis, Ainėjus.

2014 metų rečiausių vardų kolekcijoje Ganaslingailė, Etunijus, Lefilitė, Filibertas, Renida, Vataris, Mylita, Lakštutė, Evenika, Agita, Aveniras.

Paviešino tėvų fantazijos vaisius: vaiką galima pavadinti ir Lkineta ar Maokstu
© Vida Press

Prieš maždaug penkiolika metų Lietuvos vaikų vardus paveikusių muilo operų įtaką vėliau perėmė realybės šou. Mirabelas ir Chulijus tuomet keitė Augustės, Augustai ir kitų televizinių šou dalyvių vardai.

Kas dabar turi didžiausią įtaką renkant vaiku vardą, metrikacijos skyrių darbuotojai pasakyti negali, tačiau pastebi, jog originalumo siekiantys tautiečiai drąsiai eksperimentuoja su naujais vardais. Tai pastebi ir mokytojai. Pvz., šiemet į mokyklą pradėjo eiti Arija, Era, Bonita, Dyva ir net Visata.

Kokiems žmonėms patinka „mandri“ vardai?

Paklausti, kokie žmonės renkasi tradicinius vardus, metrikacijos biurų darbuotojai mini labiau išsilavinusius tėvus.

„Žemesnio išsilavinimo, kartais, net ne geriausios reputacijos gyventojai atžalas vadina „mandresniais“ vardais arba iš serialų, nors jie dabar kur kas mažiau populiarūs, negu „Turtuoliai irgi verkia“ ar „Santa Barbaros laikais“, – sakė nenorėjusi vardu prisistatyti civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja.

Lietuvos kalbininkai tėvams rekomenduoja lietuviškus arba lotynų, graikų, hebrajų kalbų kilmės vardus.

Renkantis svetimos kilmės vardą, patariama pasirinkti lietuvišką jo variantą, pavyzdžiui, vaiką vadinti ne Davidu (rusų) ar Deividu (anglų), o Dovydo vardu, ne Georgu (rusų) ar Džordžu (anglų), o tiesiog Jurgiu.

Vardų reikšmių aiškinimus galima rasti 2003 metų laidos K.Kuzavinio ir B.Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodyne.

Rinkdami vardą linki skirtingų dalykų

Tikintys, kad vardas žmogaus gyvenimui turi didelės reikšmės, ypatingą dėmesį skiria vardo reikšmei. Norintys, kad vaikas būtų gražus, renkasi Gražvilo, Gražvilės, Gražvydo, Narcizo, Kaliksto, Kalikstės, Dailiaus, Livento vardus.

Paviešino tėvų fantazijos vaisius: vaiką galima pavadinti ir Lkineta ar Maokstu
© Vida Press

Kilmingumo linkintys tėvai renka Adalberto, Adelės, Adelijos, Adelinos, Adelitos, Adolfo vardus.

Norintys , kad vaikas būtų stiprus, turėtų atkreipti dėmesį į Artūro, Ąžuolo, Ąžuolės, Ąžuolio, Bargailo, Bargailės, Bernado, Bernadetos, Bernardinos, Bygailo, Bygailės vardus.

Gerumą vertinantys tėvai atžaloms gali rinkti Agato, Agatos, Bonos, Bonio, Boniaus, Gerimantas, Gerimantės, Germilo, Germilės, Gertauto, Gertautės vardus.

Pirmenybę teikiantys maloniam būdui turėtų atkreipti dėmesį į Benignos, Benigno, Jukundos, Jukundo, Klemensos, Klemenso, Klementinos, Klementino, Placidos, Placido, Skaidrio, Areto, Aretės vardams.

Savo mažyliams linkintys palaimos, gali rinktis Janinos, Joanos, Jono, Žanos, Žano. Olego, Janio, Janės, Ivano vardus.

Populiariausi vardai – Irena ir Jonas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos duomenimis, populiariausiųjų Lietuvoje vardų sąraše įsitvirtinę moteriški vardai Irena (33 166), Janina (32 716), Kristina (25 432) ir Danutė 24045.

Pats populiariausias vyriškas vardas išlieka Jonas (44 881), jį vejasi Vytautas (40 636), Antanas (34 507), Tomas (28 171), Juozas (26 707).

Pasak istorikų, XIII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Nuo XIV a. pradėję rastis prievardžiai – apibūdinamieji žodžiai – vėliau išsirutuliojo į pavardes.

Dabartiniai lietuvių vardai – trejopos kilmės: lietuviškos (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji iš įvairiausių pasaulio kalbų skolinti vardai.

Jūsų vardas – taip pat išskirtinis? Galite papasakoti, kaip tėvai Jums jį sugalvojo? O gal norite pasidalinti įdomia savo vardo istorija? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.