Advokatų asociacijos vadovas atkreipia dėmesį į teisinės valstybės mitus ir žmogaus teisių ideologijos infliaciją informacinių karų amžiuje.
– Kas paskatino Jus prabilti apie manipuliacijas žmogaus beteisiškumo jausmu, juk ne vien politikai, bet ir nemaža dalis žinomų teisininkų šiandien tikina, kad gyvename teisinėje valstybėje?
– Pasaulio įvykiai turi įtakos ne tik valstybėms kaip instituciniam organizmui, jie paliečia ir valstybės viršūnėse esančius matomus ir nematomus galinguosius, ir eilinius žmones, nes jie lemia svarbiausius žmogaus egzistencinius poreikius: draugystės, pasitikėjimo, vienybės, solidarumo, saugumo ir kitus. Šiuolaikinis pasaulis pilnas propagandos, kuri neretai pašalina įvairiapusiškumą ir skirtybes, kuria vieno pasakojimo tikrovę.
Mane kaip advokatą visuomet neramina, kai ima dominuoti smerkiančios, teisiančios natos ir požiūriai, kai kerštas kaip atpildas už neteisėtą veiką tampa teisingumo matu paprastų žmonių gyvenimuose. Tuomet tariamo efektyvumo reikalaujantis mąstymas verčia valstybę beatodairiškai taikyti represinį mechanizmą, prieš kurį lengva sukurstyti minias. Kai veikia jausmai, neveikia logika ir tada teisiniai argumentai nekalba žmogui, neįtikina jo.
O juk kiekvienas atsitikimas, net jei tai ir asmens paklydimas, yra individualus, slepiantis gausų emocinį krūvį, sudarytas iš daugelio įvairių gyvenimiškų detalių. Savo gyvenimo peizažą tapome bendraudami ir bendradarbiaudami savo bendruomenėje, įsiklausydami į informacinį foną: tai mums padeda suprasti įvykius, vertinti žmones.
Teismo procese retrospektyviai įvykius padeda atkurti ir apibendrinimus pateikia proceso šalys bei jų atstovai, pavyzdžiui, baudžiamajame procese – prokuroras ir advokatas. Deja, iš sovietmečio paveldėjome proceso sistemą, kurioje prokuroras turi nepamatuotai daugiau teisių nei advokatas.
Kiekvienam teisininkui suvokta aksioma, kad prokuroras yra viešosios tvarkos ar valstybės advokatas. Kitoje pusėje – nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo ir jo gynėjas – advokatas. Neginčijama tiesa, patvirtinta daugybėje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kad teismas gali priimti nuosprendį tik tuomet, kai tiek valstybės atstovas, tiek ir asmens gynėjas procese turi lygiavertes teises. Kol šis principas nebus įsisąmonintas visos mūsų visuomenės, visų teisininkų ir politikų, tol asmens gynimas bus lyginamas su „nešvariu darbeliu“ ar net nusikaltimu, dešimtimis vardinsime nepagrįstus sulaikymus, plėsis jausmas, kad žmogus yra bejėgis prieš persekiojimo sistemą, o dar kai kas sumanys ir apibendrinti – bejėgis ir beteisis prieš valstybę.
Pasikartosiu – tai labai nejaukus jausmas, ypač tuomet, jei kas sumanytų juo manipuliuoti. Štai Graikijoje piešiamos tiesos – valstybė apvogė žmogų, o dabar vagystę tęsia kitos Europos valstybės – negali priimti joks darbštus, plačiau mąstantis europietis. Baisiausias pavyzdys – tebedraskomos Ukrainos rusiškoji „tiesa“, per keliolika metų įkalta į Ukrainos konflikto sampratą daugeliui rusakalbių gyventojų. Šiai propagandai kaip laidininkas padėjo nereformuota, korupcinė Ukrainos teisinė sistema.
– Kalbate apie sovietinę kaimyninių šalių teisinę sistemą, o kaip giliai sovietinis mentalitetas yra įsiskverbęs į Lietuvos teisininkų elito savimonę?
– Visiškai neseniai sprendėme klausimą ir šiuo metu tariamės, kaip turėtų būti tikslinami teisės aktai, kokie dokumentai turi liudyti, jog advokatas yra įtariamojo ar kaltinamojo atstovas konkrečioje byloje. Atrodytų visiškai techninis klausimas, tačiau diskusijoje dėl jo sprendimo atrodė, jog kaltinimą palaikančios prokuratūros atstovai ir advokatai baigė universitetus skirtinguose pasauliuose.
Prokuratūra laikėsi nuomonės, kad tik po tyrėjo ar prokuroro patvirtinimo advokatas tampa asmens gynėju konkrečioje byloje, nepaisant paties asmens ar jo giminaičių išreikšto pasirinkimo. Europinėje erdvėje negirdėta, prieštaraujanti visiems teisingo proceso principams idėja praeitų metų rudenį buvo pradėjusi virsti kūnu. Stebint tai, mintyse sukosi ironiškas klausimas, ar advokatas lygiai taip turėtų patvirtinti konkretų prokurorą konkrečioje byloje?
Džiaugiuosi, kad advokatūros sutelktų pastangų dėka šis neteisėtas reguliavimas šalinamas. Tai rodo ne vien efektyvesnę Lietuvos advokatūros reakciją, bet ir naujos kartos teisininkų teisinę sąmonę – mano jau minėti lygiateisiškumo argumentai valstybės valdymo institucijose yra girdimi. Vis dėlto, inercinio mąstymo, mano vertinimu, dar per daug.
– Teisiniai procesai žiniasklaidos ir žmonių vertinami kaip neapsakomai lėti. Technologinė pažanga skatina greitus sprendimus, o kaip su teisingumo sistema? Koks yra efektyvus teisingumas?
– Teisingumo sistema per 25 metus pasiekė nepaprastai daug – įkurtas Konstitucinis Teismas, įvertinantis reikšmingiausių teisės aktų atitiktį Konstitucijai, esmingai reformuota teismų sistema, įkurta specializuotų administracinių teismų sistema, sukurti bendrosios kompetencijos apygardų teismai, pasikeitė prokuratūros vieta teisinėje sistemoje ir t.t. Nors tobulinimui dar daug erdvės, tačiau ėmėme ne tik neatsilikti, bet ir pirmauti.
Štai Europos tyrimai rodo, kad Lietuva – antroji iš ES valstybių, po Liuksemburgo, pagal civilinių bylų išnagrinėjimo greitį. Tačiau mūsų pačių tyrimai rodo, kad teisingumo pojūčio Lietuvos žmonės neturi, Lietuvos teismais gyventojai nepasitiki. Skubėdami į efektyvumą, pamiršome, ką ši sąvoka reiškia vykdant ir įgyvendinant teisingumą. Esu įsitikinęs, kad efektyvumas teisėje nereiškia vien tik greito proceso, efektyvumo esmė – teisingas procesas. Aš klausčiau, ar proceso teisingumo, pasitikėjimo teismais nelemia išskirtinai rašytinis apeliacinis procesas ar sunkiai pamatuojami kasacijos pagrindai civilinėse bylose?
Apeliacinis rašytinis procesas iš tiesų yra visiškai priimtinas tam tikrose, nesudėtingose bylose, tačiau daugelyje bylų rašytinis apeliacinis procesas užkerta kelią pasiekti pagrindinį proceso tikslą – taiką tarp šalių, priėmus teisingą ir pagrįstą sprendimą. Lygiai taip teisingumo atkūrimui nepadeda civilinių bylų kasacijos pagrindai ir bylų atrankos sistema. Kasacinis procesas konkrečioje byloje neretai atrodo lyg nepasiekiama tvirtovė.
Kalbant apie teisingumo efektyvumą negaliu nepaminėti, kad administraciniame procese turime atgyvenusį Administracinių bylų teisenos įstatymą, kurio asketiškumas ir atotrūkis nuo kitų procesų tobulinimo iniciatyvų atrodė beviltiškas. Noriu pasidžiaugti, kad Teisingumo ministerijos iniciatyvos dėka ruošiamos esminės šio teisės akto pataisos, sukursiančios prielaidas šiuolaikiškam administraciniam procesui. Procesui, kuriame per 25 nepriklausomos Lietuvos metus galų gale būsime subrendę tokioms naujovėms, kurios įprastos Vakaruose – grupės skundui, modeliniam procesui, taip pat normai, kad bet kuriame procese turi dalyvauti tik profesionalūs atstovai.
– Politikai neretai išsako daug kritikos teisėtvarkos sistemai, nuolat girdimi kaltinimai korupcija, susidaro įspūdis, jog daugėja neetiškų advokatų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai į šią problemą atkreipė dėmesį. Ar korumpuotų teisininkų tiek daug, kad sistema nesugeba išsivalyti, o gal ji tiesiog nesivalo?
– Šioje kritikoje yra tik krislas tiesos, kuris paskleistas plačiai sudaro visaapimančios tiesos įspūdį. Čia panašiai kaip ir su propaganda, kai naudojantis indukcinio mąstymo metodu, kelis kartus pakartota abejotina išvada tampa tariama tikrove. Štai neseniai Vidaus reikalų ministerijos atliktame tyrime itin korumpuotais pripažįstami prokurorai, teisėjai ir advokatai. Tačiau, kai buvo paklausta, ar asmuo pats asmeniškai pastaruoju metu susidūrė su teismais, prokuratūra ar advokatais, atsakymas stulbino: tokių buvo mažiau nei 10 procentų iš visų apklausoje dalyvavusių!
Vadinasi, sprendėme ne pagal savo patirtį, o remdamiesi visuomenėje susiformavusia, kurią lemia ir pramoginės kriminalinės istorijos, ir šališkų procesuose dalyvaujančių šalių pasakojimai, ir netinkamai savo pareigas einančių teisingumo tarnų skandalai. Savaime suprantama, kad didesnį susidomėjimą sukels skandalingas galimos korupcijos atvejis, greitoje žinių apyvartoje nei įsigilinti į pagirtinai teisėtą ir teisingą sprendimą ar išaukštinti tinkamai nekaltą asmenį apgynusį, ar gerą verslo patarimą pateikusį advokatą, resursų nėra.
Dėl advokatų korupcijos pasakysiu, kad advokatūros duomenimis, nuo 2013 m. 6 advokatai nuteisti už korupcinio pobūdžio veikas. Nors tai nėra didelis skaičius advokatų bendruomenėje, kuri vienija per 2 tūkst. advokatų ir beveik 900 advokato padėjėjų, tačiau privalome siekti, kad tokio pobūdžio veikų būtų kuo mažiau.
Advokatų taryba tokiais atvejais laikinai išbraukia advokatą ar jo padėjėją iš praktikuojančių advokatų sąrašo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – išbraukia iš advokatų ar jų padėjėjų sąrašų apskritai. Deja, ne visada tvarkytis savo kieme Lietuvos advokatūrai padeda įstatyminės nuostatos. Įstatymuose įtvirtinti skirtingi etikos standartai advokatams ir visoms kitoms teisinėms profesijoms – prokurorams, antstoliams, teisėjams, notarams.
Štai asmeniui, ketinančiam tapti advokatu Advokatūros įstatymas neleidžia taikyti esminių etikos reikalavimų. Durys įeiti į mūsų bendruomenę taip plačiai atvertos, kad esame priversti priimti dėl įstatymo pažeidimų atleistus ir iš kitų teisinių bendruomenių išprašytus asmenis. Kai tuo tarpu bet kurios kitos teisinės profesijos – prokuroro, antstolio, notaro, teisėjo – siekiančiam asmeniui, įstatymuose nustatyti itin griežti etikos standartai, pretendento etika tikrinama prieš suteikiant teisę užsiimti profesine veikla. Paradoksas – daug gandų apie teisininkų korupciją, tačiau itin mažos pastangos taisyti situaciją iš esmės. Asmeniškai įsipareigojau prieš advokatų bendruomenę: dėsiu visas pastangas, kad būtų grąžintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, siekiantiems tapti advokatu, būtų taikomi aukščiausi etikos reikalavimai.
– Išsakėte kritinių minčių rašytiniam procesui, o ką galvojate apie elektroninius teismus, skaitmenines bylas?
– Esu įsitikinęs, kad visi teisinių procesų dokumentai turės būti perkelti į elektroninę erdvę. Tokia yra šiuolaikinio pasaulio realybė. Jei prieš kelerius metus elektroninis procesas buvo retenybė, tai šiandien jis turi būti norma tam, kad padėtume kurti ekonomiškesnį procesą tiek mūsų atstovaujamiems asmenims, tiek ir valstybei.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 1286 iš daugiau nei 2000 advokatų šiandien užsiregistravę elektroninio teismų portalo paslaugų vartotojais. Technologijomis besinaudojančių advokato padėjėjų procentas didesnis. Palaikysiu visas iniciatyvas, kurios skatintų visus civiliniame procese dalyvaujančius advokatus ir advokatų padėjėjus prisijungti prie e.teismai sistemos.
Savo ruožtu turiu pažymėti, kad civilines ir administracines bylas apimanti e.teismai elektroninė erdvė dar nėra tobulai veikianti. Praėjusių metų vasarą vykusiame šios platformos naudojimo vienerių metų renginyje pateikėme net septynerių puslapių problemų santrauką, kurioje punktais nurodėme konkrečius sistemos trūkumus. Tikimės, kad į šias pastabas bus atsižvelgta ir kuo artimesnėje ateityje ji bus ištobulinta.
Kur kas didesnį nerimą kelia baudžiamajam procesui skirtos e.bylos kūrimo procesas. Kol kas į šį procesą nebuvo įtrauktas nei vienas advokatas, bent jau nei vienas Lietuvos advokatūros atstovas, o ši sistema, mūsų žiniomis, jau testuojama. Negali būti kuriama elektroninė sistema asmenims, kurių poreikių net nebuvo klausiama ir kurie net nebuvo supažindinti su jos pradine versija, ką jau kalbėti apie e.byla sistemos testavimą.
Naująją vidaus reikalų ministerijos vadovybę užgriuvo lavina rūpesčių, bet turiu vilties, kad mums pavyks į šį rūpesčių ratą įtraukti ir mums visiems labai aktualias elektroninių erdvių kūrimo problemas. Laikas suprasti, kad vis daugiau žmonių teisingumo ieškos jose.
