Projektą skubos tvarka svarstyti pasiūlė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Projekto priėmimas numatytas penktadienio popietę Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje.
"Afganistane vykstant tarptautinei antiteroristinei operacijai, Lietuvos karo medikai gali būti pasiųsti misijai į Tadžikistaną ar Uzbekistaną", - BNS sakė P.Malakauskas.
Kaip žinoma, Lietuvos Vyriausybė jau pritarė 12 Lietuvos karo medikų dalyvavimui JAV vadovaujamoje tarptautinės antiteroristinės koalicijos operacijoje "Ilgalaikė laisvė" ("Operation Enduring Freedom"). Šis siūlymas Seime taip pat bus svarstomas penktadienį.
Viceministro teigimu, nepriėmus pataisų, Lietuvos atstovai negalėtų dalyvauti operacijoje, nes šiuo metu įstatymai riboja karinio bendradarbiavimo su NVS galimybes net labiau, nei to reikalauja konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas".
Pasak P.Malakausko, iškyla atvejų, kai Lietuva negali dalyvauti NATO ir Partnerystės taikai programos dalyvių organizuojamose pratybose, nes jos vyksta NVS šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos taikos palaikymo bataliono (LITPOLBAT) lietuviškoji dalis negali dalyvauti Ukrainoje rengiamose pratybose su analogišku Lenkijos ir Ukrainos taikos palaikymo batalionu.
Pasak P.Malakausko, NATO sąjungininkai jau buvo atkreipę dėmesį į šią problemą. Siekdama pakvietimo į NATO, Lietuva Narystės veiksmų plane įsipareigojo pakeisti savo įstatymus, kad būtų aiškiai reglamentuotas jos karių dalyvavimas kolektyvinės gynybos operacijose.
Įstatymo projekte išplečiamos Lietuvos karinio bendradarbiavimo su NVS valstybėmis galimybės. Numatoma, jog Lietuva galės kurti bendrus dalinius su NVS valstybėmis, o NVS kariškiai galės dalyvauti Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose.
Tačiau taip pat nustatomi ir apribojimai tokiam bendradarbiavimui. Lietuva tokius dalinius galės kurti tik dalyvaujant trečiai šaliai, atstovaujančiai NATO, Vakarų Europos Sąjungai (VES) arba ne NVS valstybei, dalyvaujančiai Partnerystės vardan taikos programoje.
Lietuvos teritorijoje negalės būti daugiau NVS karių, negu yra Lietuvos kariuomenės dalinyje. Pagal Šiaurės Atlanto Aljanso sutartį, vienos NATO valstybė užpuolimas yra laikomas visų valstybių užpuolimu. Tapusi NATO nare, Lietuva ne tik gautų kolektyvinio saugumo garantijas, bet ir prisiimtų įsipareigojimą dalyvauti kolektyvinėse gynybos operacijose.
Naujos redakcijos įstatymo projekte apibrėžiamos kolektyvinės gynybos sutarčių ir kolektyvinės gynybos operacijų sąvokos bei sprendimų priėmimo mechanizmas dėl Lietuvos karių dalyvavimo šiose operacijose. Taip pat įstatymo projekte numatyta galimybė sąjungininkams dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose Lietuvos teritorijoje.
Pagal projektą, sprendimus dėl Lietuvos karių dalyvavimo šiose operacijose arba sąjungininkų karinių pajėgų atvykimo į Lietuvą turėtų priimti Seimas prezidento teikimu.
Prezidentas, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, taip pat turėtų įgaliojimus ir be Seimo pritarimo nedelsiant priimti tokį sprendimą Lietuvos ar bet kurio iš sąjungininkų ginkluoto užpuolimo atveju, tačiau sprendimą turėtų pateikti tvirtinti artimiausiam eiliniam Seimo posėdžiui arba kviesti neeilinį posėdį.
