aA
Buvęs Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininkas ekspremjeras Rolandas Paksas kartu su dešimtimi savo šalininkų pasitraukė iš opozicinės Liberalų frakcijos Seime. Apie šį sprendimą R.Paksas pranešė penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
R.Paksas ir E.Gentvilas
R.Paksas ir E.Gentvilas
© DELFI
Po šio skilimo Liberalų frakcijoje iš buvusių 34 narių lieka 23. "Esu priverstas išeiti iš Liberalų frakcijos", - spaudos konferencijoje teigė R.Paksas.

Kartu su juo iš frakcijos pasitraukė parlamentarai Egidijus Skarbalius, Henrikas Žukauskas, Vladas Žalnerauskas, Eugenijus Maldeikis, Jonas Lionginas, Vytautas Lapėnas, Dailis Barakauskas, Jūratė Juozaitienė, Juozas Raistenskis ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė.

E.Maldeikis perskaitė Liberalų frakcijos seniūnui Gintarui Steponavičiui adresuotą pareiškimą, kuriame minėti parlamentarai prašo nelaikyti jų Liberalų frakcijos nariais.

"Aš galvoju, kad sąrašas, kuris buvo perskaitytas, yra nebaigtinis. Antras dalykas, mes norime visus jus pasveikinti su šventom Kalėdom", - teigė R.Paksas, palinkėjęs sau ir partiečiams "tvirtybės ir pergalių, kurios visų mūsų dar laukia".

"Norisi pabaigti metus, pabaigiant viską, kas buvo nemaloniausia", - pridūrė Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Spaudos konferencijoje R.Paksas perskaitė atvirą laišką LLS nariams, kuriame pareiškė negalįs taikytis su "partine diktatūra".

"Pakso komanda tapo nepriimtina", - teigė jis. "Gal Liberalų sąjungą yra įsipareigojusi kelti savo butaforinį kandidatą į prezidentus, ar remti svetimą?", - svarstė susiklosčiusių santykių partijoje priežastis R.Paksas. Jis pažymėjo, jog pasitraukti iš frakcijos galutinai įtikino jo kandidatūros į Seimo pirmininko pavaduotojus kėlimo aplinkybės.

Prieš kelias savaites Liberalų frakcija slaptu balsavimu nusprendė kelti R.Pakso kandidatūrą į Seimo pirmininko pavaduotojo postą, tačiau iki šiol delsė pateikti ją Seimo pirmininkui, kad šis ją savo ruožtu pateiktų Seimui.

"Paaiškėjo, jog aš neturiu jokios perspektyvos frakcijoje. Žlugo bet kokia bendro darbo ir susikalbėjimo viltis", - teigė R.Paksas. Jis atsisakė komentuoti tolesnius savo ir savo šalininkų veiksmus Seime, pažymėjęs, jog apie tai bus paskelbta po Naujųjų metų.

Manoma, jog R.Paksas kartu su savo šalininkais įkurs naują Seimo frakciją. Pagal Seimo Statutą, frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip septynių narių. R.Paksas teigė kol kas nepasitraukiąs iš partijos. Ar liks joje, pasak R.Pakso, priklausys nuo dabartinės partijos vadovybės.

Tuojau po R.Pakso ir jo šalininkų spaudos konferencijos neplanuotą brifingą surengęs LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas, pareiškė, jog R.Pakso ir jo šalininkų pasitraukimas yra "iš anksto suplanuoto scenarijaus dalis".

"Manau, kad R.Paksą išgąsdino artėjanti partinė apklausa. Jis bijo, kad netaps partijos kandidatu į prezidentus ir dėl to ieško būdų, kaip pasitraukti", - teigė E.Gentvilas.

"Manau, kad tai yra konkurencijos baimė. Jis yra geras vadovas, bet būti antru niekada nesugebėjo", - pažymėjo jis. Pasak E.Gentvilo, pastaruoju metu R.Paksas dirbo "sau, o ne partijai". "Kuri partija yra šalia jo, jam visiškai nesvarbu", - pažymėjo jis.

LLS pirmininko teigimu, R.Pakso ir jo šalininkų likimą partijoje turės nuspręsti LLS taryba. Tačiau E.Gentvilas pažymėjo, jog LLS Seime turi atstovauti viena frakcija, o ne kelios. "Būtų nesąmonė, jeigu LLS Seime atstovautų dvi frakcijos", - BNS sakė LLS lyderis.

E.Gentvilas penktadienį planavo susitikti su R.Paksu, tačiau po pastarojo spaudos konferencijos pareiškė esąs "nenusiteikęs to dabar daryti".

R.Paksas kartu su grupe savo šalininkų į Lietuvos liberalų sąjungą atėjo 1999 metų pabaigoje, pasitraukęs iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos bei Vyriausybės vadovo posto, atsisakęs pasirašyti "Mažeikių naftos" privatizavimo sutartį su JAV bendrove "Williams International".

Pastaruoju metu R.Paksas vėl ėmė eskaluoti "Williams" temą, tuo sukeldamas partijos vadovybės nepasitenkinimą. Tačiau 1999 m. pabaigoje liberalai neabejojo R.Pakso pozicija, o tuometinis partijos lyderis E.Gentvilas sutiko taikiai perduoti partijos vairą populiaresniam konservatorių ekspremjerui.

Šis žingsnis gerokai gerokai pakėlė LLS reitingus ir padėjo laimėti 2000 m. vykusius savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimus. Tačiau birželį žlugus valdančiajai Naujosios politikos koalicijai ir liberalams pasitraukus į opoziciją, R.Pakso "santuoka" su liberalais ėmė griūti.

Rugsėjį daugumos LLS tarybos narių valia jis buvo priverstas atsistatydinti iš partijos pirmininkų, o spalį pralaimėjo pirmininko rinkimus E.Gentvilui.

Nors pagal susitarimą buvo išrinktas pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju, R.Paksas savo noru atsistatydino iš opozicijos lyderio statusą turinčio Liberalų frakcijos seniūno posto.

R.Pakso šalininkai įkūrė partinę Liberalių reformų frakciją, tačiau partijos valdyba du kartus atsisakė ją registruoti, motyvuodama frakcijos reglamento neatitikimu partijos įstatams.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.