Taip pat atlikti vandens, floros ir dumblo tyrimai, kuriems mėginiai buvo paimti iš 21 skirtingos vietos, nuo terminalo jūrinės dalies plūduro išilgai kranto į pietus Palangos link.
Mėginiai buvo paimti teritorijoje, kurioje išplito lapkričio 23 d. iš Būtingės terminalo jūrinės dalies plūduro išsiliejusi nafta. Dumblo mėginiai iš kiekvienos tiriamos vietos buvo imami iki 5 kartų 8-12 m gylyje. Pagal instituto surinktus duomenis, "naftos koncentracija vandenyje ir jūros dugne nėra didelė ir neviršija aukščiausios leistinos koncentracijos ar foninio lygio.
Didžiausia naftos koncentracija rasta tose tyrimo stotyse, kuriose nafta buvo pastebėta ankstesnių monitoringo programų metu. B-2 ir B-1 stotys yra Palangos nutekamųjų vandenų zonoje ir Šventosios upės intako vietoje. Antroji padidėjusios naftos koncentracijos vieta yra išsiliejusios naftos surinkimo plote ties jūrinės dalies plūduru. Naftos koncentracija jūros pakrantės dugne laipsniškai mažėja nuo maksimalaus išsiliejusios naftos taško šiaurės kryptimi".
Angliavandenilių chromatografija patvirtino, kad kai kuriuose vandens ir dumblo mėginiuose yra nedidelių naftos teršalų pėdsakų. Tačiau tyrime akcentuota, kad prieš pateikiant galutines išvadas avarijos metu išsiliejusios naftos angliavandenilių mėginiai turi būti toliau lyginami su chromatografijos rezultatais. Vizualinių jūros dugno mėginių tyrimo metu naftos elementų nebuvo pastebėta.
"Mažeikių naftos" atstovai pažymi, jog tyrimo rezultatai patvirtina, kad į jūrą išsiliejusios naftos kiekio skaičiavimai yra teisingi. Jei į jūrą būtų išsilieję daugiau nei 59 tonos naftos, vizualinių patikrinimų metu naftos likučiai būtų buvę rasti. Ekspertai, kalbėdami apie natūralų į jūrą išsiliejusios naftos valymo procesą, pažymėjo, kad vandenyje yra padidėjęs, bet leistinas bakterijų skaičius, šiam metų laikui viršijantis normalų lygį. Bakterijų lygiai grįžta į įprastinius į pietus nuo Šventosios upės žiočių.
Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad gyviems organizmams, tokiems kaip moliuskai ar kitiems didžiausios naftos koncentracijos vietose prie akmenų prisitvirtinusiems organizmams, žalos nebuvo padaryta.
"Nors Klaipėdos universiteto specialistai ir nustatė, kad praėjusio mėnesio incidento poveikis aplinkai yra minimalus, bet koks į jūrą išsiliejusios naftos kiekis - ar vienas puodukas, ar tona - yra nepriimtinas "Mažeikių naftai, - teigė bendrovės terminalo ir vamzdynų operacijų direktorius Glenas Emeris (Glenn Emery). - Po apmaudaus naftos išsiliejimo praėjusįjį mėnesį mūsų specialistai ir Lietuvos jūrų gelbėjimo tarnybos padarė viską, kas įmanoma, kad nafta būtų sulaikyta ir surinkta siekiant sumažinti kiek įmanoma poveikį aplinkai. Šiandien pagrindinis mūsų tikslas yra garantuoti Būtingės terminalo saugumą prieš atnaujinant darbus, kad tokie incidentai daugiau nebepasikartotų. Taip pat mes ir toliau dirbsime kartu su specialistais atliekant aplinkosauginį monitoringą aplink terminalą po to, kai darbai bus atnaujinti".
Ruošdami Būtingės terminalą krovos darbų atnaujinimui bendrovės specialistai atliko papildomų darbų - tarp jų ir naujos plūduro įrangos sumontavimą, kad padidintų krovos darbų saugą.
