Eilinę rudens sesiją, kuri baigsis gruodžio 23 dieną, Seimas ketina pratęsti iki sausio 25 d. Pirmasis posėdis numatytas kitų metų sausio 13 dieną.
"Prezidentas yra pasirengęs telkti ir opozicijos paramą, jeigu pozicijos pritrūktų. Šiuo metu socialdemokratai turi įvairių nuomonių šiuo klausimu, gana ilgai užsitęsė debatai. Kyla įtarimas, kad valdančioji dauguma gali nesurinkti pakankamai balsų", - sakė D.Kuolys.
Seimo pirmininkas žurnalistams sakė, kad sprendžiant pensijų reformos klausimus, pirmiausia reikia ieškoti konsensuso tarp koalicijos partnerių.
Pasak A.Paulausko, reikia nuspręsti, nuo kokio amžiaus - 30 ar 40 metų gyventojams bus privalomas pensijų draudimas, ir susitarti, iš kokių šaltinių bus finansuojami pensijų fondai.
Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2004 metų įvesti privalomąjį pensijų draudimą.
Jei Seimas priimtų tokį įstatymą, privalomuoju pensijų draudimu turės draustis asmenys iki 30 metų, o asmenys nuo 30 iki 50 metų - jų pačių pasirinkimu.
Numatoma, kad pensijų reformos finansavimo šaltiniai galėtų būti Privatizavimo fondas (Stabilizavimo fondas), biudžeto lėšos bei paskolos.
Susitikime kalbėta ir apie būtinybę tobulinti Valstybės tarnybos įstatymą, dėl kurio Lietuva yra ne kartą gavusi pastabų iš Europos Sąjungos pareigūnų.
Kaip žurnalistams sakė D.Kuolys, prezidento įsitikinimu, Valstybės tarnybos įstatymą reikia tobulinti visų partijų sutarimu, kad po rinkimų įstatymas nebūtų vėl keičiamas ir nepriklausytų nuo partijų kaitos.
"Toks revizavimas po kiekvienų rinkimų valstybės tarnybos darbo nesukuria stabilumo. Mes negalim turėti efektyvios, nekorumpuotos, nebiurokratiškai veikiančios valstybės tarnybos, jeigu mes nesukuriam tai tarnybai stabilių ir atsakomybę užtikrinančių sąlygų", - sakė D.Kuolys.
Seimas lapkričio pabaigoje ėmėsi svarstyti Vidaus reikalų ministerijos parengtą naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo siekiama aiškiau ir skaidriau reglamentuoti valstybės tarnybą.
Dabar galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas buvo priimtas ankstesnės kadencijos Seime, kai valdančiąją daugumą sudarė konservatoriai ir krikščionys demokratai.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma detaliai nereglamentuoti statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinių santykių reglamentavimo, paliekant tai nustatyti atskirų tarnybų statutais.
Taip pat įstatymas nebūtų taikomas politikams, teisėjams, prokurorams, Lietuvos banko tarnautojams, Seimo ar prezidento paskirtiems valstybės įstaigų vadovams, kitiems jų paskirtiems valstybės pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams, viešųjų įstaigų vadovams, asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.
Numatoma, jog priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus kai kuriuos straipsnius, kuriems bus nustatytos kitokios įsigaliojimo datos.
Pasak A.Paulausko, Seime reikėtų sudaryti grupę, kuri galėtų apibendrinti visas pastabas dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir parengti tobulesnį projektą.
