Apie tai, kaip teismų sistemoje organizuojami mokymai, kaip užtikrinamas kokybiškas ir lankstus mokymo procesas, kokie yra didžiausi iššūkiai jo metu ir kas numatyta ateityje, TEISMAI.LT kalbėjosi su teisėjų mokymus organizuojančia Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Mokymų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus komanda.
Teisėjų mokymų organizavimas – sudėtingas, daug skirtingų veiklų apimantis procesas, kuriame dalyvauja ir už jo sėkmę yra atsakingos net kelios skirtingos institucijos. Procese nuo mokymų programos sukūrimo iki jos įgyvendinimo dalyvauja ne tik NTA, NTA Mokymo centras, Teisėjų tarybos Mokymų komitetas, Teisingumo ministerija – svarbiausias vaidmuo čia tenka Teisėjų tarybai, kuri tvirtina mokymo programas ir priima lemiamus sprendimus.
Kiekvienas nacionalinių teisėjų mokymų etapas yra smulkiai aprašytas Teisėjų mokymų organizavimo taisyklėse. Būtent jose nurodyta, kaip vykdoma registracija į mokymus, kaip į mokymus atrenkami dalyviai, kokie kriterijai taikomi lektoriams ir t. t.
Į mokymų organizavimo procesą stengiamasi vis daugiau įtraukti ir pačius teismus. 2015 m. mokymuose jau numatyta naujovė, jog Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio bei visų apygardų teismų pirmininkai ne tik patys siūlys aktualias mokymų temas, bet ir prisidės prie mokymo programų kūrimo. Nuo to, kiek teismų pirmininkams į šį procesą pavyks įtraukti teisėjus ir kokias temas jie pasiūlys, priklausys, kokį rezultatą gaus mokymų dalyviai.
Prioritetas – bylų nagrinėjimas
Teisėjai bylų nagrinėjimą paprastai planuoja mėnesiui ar dar ilgesniam laikui į priekį – tai lemia automatinė bylų skirstymo sistema, dideli bylų kiekiai ir darbo krūviai. Todėl apie organizuojamus mokymus teisėjus stengiamasi informuoti kuo anksčiau – bent prieš 2 mėnesius informacija išsiunčiama teismams bei paskelbiama vidiniame teismų sistemos tinkle.
Pagrindinis mokymų organizatorių tikslas – siekti, kad teisėjai registruotųsi į tuos mokymus, kurie jiems tikrai aktualūs ir kuriuose jie galės dalyvauti. Tad siekiant užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai, šiuo metu diegiama naujovė, jog į mokymus užsiregistravusių teismo teisėjų sąrašai turės būti suderinti su teismo arba teismo skyriaus pirmininku, kuris įvertins savo kolegų galimybes ir poreikius dalyvauti mokymuose.
Kokybę užtikrina kompetentingi lektoriai
Į klausimą, kas yra kokybiški mokymai, atsakymų gali būti daug – vieniems tai pirmiausia asocijuojasi su tinkamai pritaikyta mokymosi aplinka, geru organizavimu, kitiems – su profesionaliai parengtomis programomis. Tačiau, mokymo organizatorių nuomone, vienas svarbiausių veiksnių yra kompetentingi lektoriai – būtent jų paieška ir prasideda kokybiškų mokymų užtikrinimas.
Lektoriai mokymams atrenkami neatsitiktinai – atsižvelgiama į jų kompetenciją, rekomendacijas, vertinimą. Vis dėlto mokymų temos neretai būna labai sudėtingos, todėl tam tikros srities specialistų, pasak mokymų organizatorių, tenka ieškoti lyg adatos šieno kupetoje. Todėl šiandienos siekiamybė – lektoriais paskatinti tapti kuo daugiau teisėjų, kurie, norėdami ir gebėdami, aktyviau įsitrauktų į šį procesą ir su kolegomis pasidalytų savo sukaupta patirtimi bei praktika.
Naujų veidų, naujų asmenybių – štai ko šiandien trūksta, – pasakoja pašnekovės.
Reikalingas atgalinis ryšys
Pagrindinis informacijos šaltinis apie mokymų kokybę jų organizatoriams yra anoniminės vertinimo anketos, kurias užpildyti prašoma dalyvių.
Tai bene vienintelis ir pats geriausias, dažniausiai Europos Sąjungos šalyse taikomas būdas, leidžiantis identifikuoti tobulintinas ir koreguotinas proceso vietas, nustatyti, kas dalyvius tenkina, o kas ne.
Į visus dalyvių pasiūlymus ir atsiliepimus reaguojama, ieškoma būdų, kaip tobulinti patį procesą, kelti mokymų ir jų organizavimo kokybę, vis dėlto, pasak pašnekovių, net ir išsiaiškinus taisytinas vietas, konkrečių pokyčių mokymų procese neįmanoma įgyvendinti taip greitai, kaip norėtųsi.
Mokymų programos, grafikai ir pagrindiniai mokymų principai yra nustatomi metams į priekį, todėl ir gavus atgalinį ryšį esminiams pakeitimams įgyvendinti reikia laiko.
Komentaras: Ervinas Baubinas, NTA Mokymo centro direktorius
„Šiandien pagrindinė Mokymo centro funkcija yra teisėjų mokymų organizavimas ir aptarnavimas, t. y. daugiau administracinė funkcija, tačiau, žvelgiant į ateitį ir žinant, jog esama nemažai valstybės tarnautojų, kuriems išties reikalingos teisinės žinios, jų pagrindai, NTA Mokymo centrui norėtųsi sudaryti galimybes plėsti savo mokymų programas ir jas pasiūlyti įvairesnėms auditorijoms. Taip pat centrui reikia suteikti ir daugiau tarptautiškumo, taip natūraliai keliant jo paties prestižą.
Mano nuomone, efektyvių mokymų schema galėtų atrodyti maždaug taip: 10 proc. – lektoriai, 20 proc. – infrastruktūra ir 70 proc. – dalyviai. Svarbiausia – tinkamas dalyvių nusiteikimas. Jei į mokymus žmogus atvažiuoja manydamas, kad „man čia viskas neįdomu“, „neišgirsiu nieko naujo“, tada ir išvažiuosi nieko nepasisėmęs – tokiu atveju nepadės ir pats geriausias lektorius.
Na, o kalbant apie lektorius, manyčiau, jog mokymų organizatoriams labai svarbu parinkti tokius lektorius, kurie, be puikaus savo dalyko išmanymo, turėtų ir tam tikrų pedagoginių, didaktinių įgūdžių. Jie turi gebėti patraukti auditorijos dėmesį, palenkti ją į savo pusę, sudominti – tik taip mokymų laikas bus išnaudojamas produktyviai. Tačiau visa tai padaryti yra daug lengviau, kai žmonės ateina jau norėdami kažko išmokti.
Kalbant apie mokymosi aplinką, iš esmės pakanka patenkinti pagrindinius žmogaus fiziologinius poreikius, pvz., užtikrinti patalpų šviesumą, tinkamą temperatūrą, vėdinimą.
Oficialias direktoriaus pareigas einu pirmą kartą, tačiau iš tiesų ši sritis man puikiai pažįstama dar nuo universiteto laikų, savanoriškos karinės tarnybos ir įvairių vykdytų projektų, tad vadovo darbas manęs išties negąsdina. Manau, kad geram vadovui yra labai svarbi atsakomybė nebijoti priimti sprendimų, svarbu kelti aukštus reikalavimus tiek sau, tiek supančiai aplinkai.
Esu įsitikinęs, jog teisingai komunikuojant, kalbantis su žmonėmis daugelį problemų galima išspręsti daug lengviau.“
