Visi nuteistieji savo skunduose prašo panaikinti nuosprendį ir bylą prieš juos nutraukti.
Kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui yra parašiusi ir Generalinė prokuratūra. Prokurorai prašo panaikinti šiemet vasarį paskelbtą Apeliacinio teismo nutartį, kuria nuteistajam 56 metų Jaroslavui Prokopovičiui buvo pritaikyti net du amnestijos aktai - 1993 ir 2000 metų. Kaltintojų manymu, iš karto taikyti dviejų amnestijų aktų negalima.
Apeliaciniam teismui pritaikius amnestijos aktą, J.Prokopovičius netrukus po šio sprendimo paskelbimo vasarį išėjo į laisvę. Sunkiai sergantis L.Bartoševičius taip pat buvo paleistas iš kalėjimo.
Už valstybinius nusikaltimus 8 metus kalėti nuteistas buvęs LKP centro komiteto ideologinio skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius Aukščiausiajam Teismui nuosprendžio neskundė. Kitų metų sausio 15 dieną jis išeis iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nes tądien baigs atlikti teismo skirtą bausmę.
J.Jermalavičius su M.Burokevičiumi buvo suimtas 1994 metais Baltarusijoje. Jis buvo atvežtas į Lietuvą ir nuosprendžio laukė kalėjime Vilniuje.
Nuteistųjų, jų advokatų ir Generalinės prokuratūros skundus Aukščiausiojo Teismo teisėjai ketina nagrinėti keturias dienas ir dar šią savaitę paskelbti nutartį. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
Nuteistųjų advokatai jau prieš kelerius metus minėjo, kad jeigu Lietuvos teismų sprendimai bus nepalankūs jų ginamiesiems, jie kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą.
Į Aukščiausiojo Teismo posėdį iš Vilniaus griežto režimo pataisos darbų kolonijos buvo atvežti M.Burokevičius ir J.Kuolelis. Lydimi policijos pareigūnų, į salę jie įėjo vilkėdami striukes, kurių atlapuose buvo įsegtos kalinių kortelės. Salėje sėdėjo nuteistųjų artimieji, buvęs prosovietinės visuomeninės organizacijos "Jedinstvo" lyderis Valerijus Ivanovas.
Dėl silpnos sveikatos M.Burokevičius prašė teismo kas 45 minutes daryti pertraukas ir neposėdžiauti visą dieną, o tik iki pietų. Teisėjai šį nuteistojo prašymą patenkino.
M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir kiti buvę partijos veikėjai yra nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti suverenitetą ir teisėtą valdžią. Byloje dėl sąmokslo smurtu užgrobti valdžią Vilniaus apygardos teismas paskelbė 1999 metų rugpjūčio 26 dieną.
Daugelis kitų 1991 metų sausio 13-sios bylos kaltinamųjų išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną.
M.Burokevičius Aukščiausiajam Teismui parašė 74 puslapių skundą. Teisme jis sakė skaitysiąs 20 puslapių tekstą.
Savo kalbos pradžioje jis teigė, kad ši byla turi politinį atspalvį.
M.Burokevičius manymu, iš Rusijos, JAV, Kanados, Vokietijos archyvų Lietuvos teismai turėtų išsireikalauti dokumentus, kurie atspindėtų 1991 metų įvykius Vilniuje. Tai būtų autentiški dokumentai. Be to, jo manymu, turi būti apklausti tuometinis SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas, sovietinės armijos generolai.
Nuteistojo manymu, byloje yra tik juodraščiai, laikraščiai, kurie subjektyviai atspindi įvykius.
"Aš komunistas, esu už socializmą. Tai ne nusižengimas įstatymui", - sakė M.Burokevičius.
Jo teigimu, bylai darė įtaką kai kurie Lietuvos politikai.
Savo kalboje nuteistasis paminėjo ir Seimo narį, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį, kuris, M.Burokevičiaus manymu, jaučia "zoologinę neapykantą" komunistų partijai.
