„Tai šalis, kuri pati tvirtina turinti atlikti esmines reformas gynyboje, kovoje su korupcija, kad šalies aparatas geriau veiktų. Jie patys sakė, kad tai užtruks keletą metų. Jie kalbėjo apie šešerius metus. Nenoriu spekuliuoti, ar jiems reikės daugiau laiko, tačiau bet kokiu atveju mes kalbame apie tolimą ateitį", - pažymėjo NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergo negąsdina tai, kad Ukrainos parlamento sprendimas atsisakyti neprisijungusios šalies statuso galėtų dar labiau pabloginti šalies santykius su Rusija. Pasak NATO atstovo, tik patys ukrainiečiai turi teisę spręsti dėl prisijungimo prie Vakarų aljanso.
„Tai pagrindinis principas - visos šalys turi teisę spręsti, kokiam aljansui, užtikrinančiam jų saugumą, priklausyti. Kitos šalys negali trukdyti Ukrainai pasirinkti", - pridūrė J. Stoltenbergas.
Ukrainos parlamentas antradienį atsisakė neprisijungusios valstybės statuso, siekdamas galiausiai įstoti į NATO ir taip papiktindamas Maskvą, kuri Vakarų aljanso ekspansiją į Rytus vertina kaip grėsmę jos pačios saugumui.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį Kijevo žingsnį vadino neproduktyviu, tik padidinsiančiu įtampą Rytuose.
