Vienas iš politikos teoretikų JAV, sulaukęs nemaža populiarumo, Francis Fukuyama netgi teigė, jog išgyvename istorijos pabaigą ir liberalioji demokratija yra galutinė valdymo forma. Nebejaučiant karinės grėsmės dauguma vakarų valstybių pamažu profesionalizavo ir sumažino savo karines pajėgas, perorientavo jas ekspedicinėms operacijoms. Ši tendencija ypač sustiprėjo po 2001 rugsėjo 11- osios teroristinių išpuolių JAV.
2014-ieji metai tapo lūžio metais daugelyje Europos valstybių mąstant apie nacionalinį saugumą. Daug iliuzijų išsklaidė įvykiai Ukrainoje.
Žinoma, dalyje Europos šalių šnekos apie pakitusią saugumo situaciją ir grėsmes taip ir lieka šnekomis, tačiau Vidurio ir Rytų Europoje situacija keičiasi gan dramatiškai. Gynybos biudžetai šalyse, esančiose Rusijos kaimynystėje (Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje) kyla, kariniai pajėgumai stiprinami.
Šiame kontekste ypač išskirčiau Lenkiją, kuri vykdo itin solidžią karinių pajėgumų modernizavimo programą. Šalis nusprendė, jog laikas patiems gerokai sustiprinti savo gynybos pajėgas, ir ši šalis tampa viena rimčiausių karinių galių regione. Lietuvai, esančiai Lenkijos kaimynystėje, tai yra geros naujienos.
2013 metais Lenkija paskelbė iš mažinamos Vokietijos kariuomenės papildomai įsigysianti 119 Leopard 2 tankų už sąlyginai nedidelę 189 milijonų eurų sumą. Kiek anksčiau Lenkija jau įsigijo 128 Leopard 2 tankus. Visi jie bus modernizuojami Lenkijoje artimiausiais metais. Šiuo metu Lenkija, po Graikijos, yra antra valstybė Europos Sąjungoje pagal tankų kiekį. Žinoma, kiekis nėra lygus kokybei ir daugelis lenkiškų tankų yra sovietiniai T-72 ar lenkiški jo atitikmenys, tačiau tas kiekis (apie 800 tankų) parodo tam tikras gynybos planavimo tendencijas.
Taigi vakarų (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija) kariuomenės mažina tankų kiekius, palieka labai ribotus kiekius - apie 200 kiekvienoje, nes tiesioginė karinė grėsmė Europai iki šiol buvo suvokiama kaip itin menka. Pažymėtina, jog nuo 1999 metų bendras tankų kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo 75 procentais. Lenkija (kartu su Graikija) yra bene vienintelė valstybės Europoje, kurios investuoja ir stiprina šią šiandienos sunkiąją šarvuotąją kavaleriją.
Šiuo atveju galima vesti paraleles su XVII amžiumi, kai sunkioji kavalerija praktiškai išnyko vakarų Europoje, o Lietuvoje ir Lenkijoje sparnuotieji husarai dar ilgai liko sunkiai nugalima jėga mūšio lauke.
Tiesa, vien tik šarvuotos technikos įsigijimu Lenkijos karinių pajėgų modernizavimo planas, paskelbtas 2013 metais ir siekiantis 34 milijardus Eurų, neapsiriboja. Bus investuojama į oro, jūrų pajėgas bei priešlėktuvinę gynybą, viso buvo identifikuota investicinių 14 programų.
Jūros pajėgų srityje planuojama įsigyti naujus pakrantės gynybos laivus, dyzelinius povandeninius laivus.
Oro pajėgų srityje įsigyjami nauji daugiafunkciniai sraigtasparniai bei atakos sraigtasparniai. Konkursas jiems jau yra paskelbtas. Pastarieji pakeis nusidėvėjusią rusišką techniką. Keletų milijardų eurų vertės vertės konkursuose dalyvauja stambiausios Europos ir JAV aeronautikos įmonės (Airbus, Boeing, Agusta Westland). Be to, jau kiek vėliau, nuo 2021 metų planuojama įsigyti penktosios kartos naikintuvų. Svarstoma galimybė įsigyti ir kovines nuotoliniu būdu pilotuojamas sistemas, paprastai vadinamas dronais.
Tokius pajėgumus kaip povandeniniai laivai ar atakos sraigtasparniai Europoje sugeba įsigyti reta šalis.
Kitas labai svarbus gynybinių pajėgumų stiprinimo aspektas yra neseniai paskelbtas sparnuotųjų raketų „oras- žemė“ AGM-158A JASSM įsigijimas. Pagal susitarimą su JAV Lenkijos naikintuvai F-16 bus pritaikyti nešti šią radarams nematomą raketą, kurios skriejimo nuotolis siekia 400 kilometrų. Tai reiškia, jog bus galima atakuoti taikinius naikintuvams esant už oro gynybos sistemų pasiekiamumo ribų. Tai yra rimtas atgrasantis pajėgumas.
Bene didžiausias projektas šiuo metu yra vidutinio nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gyvnybos sistemos įsigijimas. Projekto pavadinimu „Wisla" vertė yra apie septynis milijardus eurų. Kartu nepamirškime ir JAV planų dešimtmečio pabaigoje Lenkijoje įkurti priešraketinio branduolinio skydo perėmėjus.
Visos šios įsigijimų programos Lenkiją pavertė labai patrauklia bendradarbiavimo partnere ir suteikė jai papildomų politinių svertų. Ne paslaptis, jog politiniai aspektai pajėgumų įsigijimo projektuose yra itin svarbūs. Štai ir Prancūzijos gynybos ministro vizito Lenkijoje metu 2014 metų rudenį diskutuota dėl apie prancūzų kompanijų galimybes lenkų konkursuose. Kartu užkabinta ir Prancūzijos- Rusijos Mistral sandėrio tema. Europoje nemažai viešai diskutuota kaip prancūzų sandėris su rusais gali sumenkinti prancūzų firmų galimybes laimėti daug pelningesnius kontraktus Lenkijoje. Ar tai įtakojo Prancūzijos sprendimą kol kas nepristatyti laivų Rusijai? Visko gali būti.
Visa šio karinių pajėgų modernizavimo esmė ir tikslas yra įsigyti tinkamus pajėgumus šalies gynybai. Tačiau mūsų kaimynėje nepamirštama, jog visa tai gali ir privalo pasitarnauti ir šalies ekonomikai. Visos konkursų dalyvės pasirašo bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos įmonėmis.
Bent dalis produkcijos būna gaminama Lenkijoje. Štai, neseniai buvo paskelbta apie 120- ies savaeigių haubicų įsigijimą iš Pietų Korėjos įmonės Samsung Techwin. Beveik 100 šių haubicų bus surenkamos Lenkijoje.
Tokiais projektais tikimasi sustiprinti ir modernizuoti šalies gynybos pramonę, padaryti ją konkurencingesnę eksporto rinkose. 2014- aisiais metais šalis sujungė stambiausias šalies gynybos pramonės įmones į Lenkijos Ginkluotės Grupę, kuri bus viena didžiausių gynybos kompanijų ne tik regione, bet ir Europoje, turinti 19 000 darbuotojų ir daugiau kaip vieno milijardo eurų apyvartą. Stipri ir konkurencinga vietinė gynybos pramonė, kuri sugeba gaminti, atnaujinti ar remontuoti valstybės gynybai reikalingą ginkluotę yra vienas svarbesnių Lenkijos gynybos politikos interesų.
Manau, jog vertinant dabartinį saugumo situacijos konktekstą Lietuvai yra itin naudinga, jog jos istorinis sąjungininkas vykdo tokią rimtą gynybinių pajėgumų modernizavimo programų su paraiška tapti viena rimčiausių karinių galia regione. Žinoma, tai nereiškia, jog turime tik pasikliauti savo sąjungininkais, reikia ir patiems investuoti į savo kariuomenę, ir labai džiugu, jog ledai jau pajudėjo. O mūsų kaimynė Lenkija tampa tuo Europos skydu rytuose, kuris, kaip ir prieš šimtus metų kartu su Lietuva, saugojo Europą nuo grėsmių rytuose.
