Bandydami atsikratyti skrydžio baimės, prispirti savo priklausomybės ar atsipalaidavę po gerų atostogų lietuviai skuba į lėktuvus išgėrę ne po vieną taurelę. Kiti laukdami lėktuvo „prisiragauja“ gėrimų su laipsniais oro uoste, o alkoholis „kerta“ jau tik skrydžio metu.
Per daug išgėrę keleiviai – ne tik skrydžių bendrovių darbuotojų prakeiksmas, bet ir ramiam skrydžiui pasiruošusių keleivių.
VĮ Lietuvos oro uostai duomenimis, nusileidus lėktuvui Vilniaus oro uoste šiais metais sulaikyta 17 neklusnių keleivių. Panašus skaičius šiame oro uoste sulaikomas kasmet. Tiesa, ne visi keleiviai sulaikomi tik dėl kilusių problemų dėl alkoholio.
Duomenų, kiek sulaikyta Kauno oro uoste, nėra, tačiau skirtumą tarp Kauno ir Vilniaus oro uostų rodo kiti skaičiai.
Kaip portalui DELFI teigė Lietuvos oro uostų komunikacijos vadybininkė Indrė Baltrušaitienė, Kauno oro uoste šias metais lankėsi beveik keturis kartus mažiau keleivių nei Vilniaus oro uoste, tačiau dėl agresyvaus elgesio į lėktuvus nebuvo įleisti 54 keleiviai. 52 buvo neblaivūs, o 2 elgėsi agresyviai.
Tuo metu Vilniaus oro uoste į lėktuvą dėl girtumo kasmet neįleidžiami vos 5 keleiviai.
Palangoje šiais metais neužfiksuotas nei vienas atvejis, kai keleivis dėl girtumo neįleistas į oro uostą.
I. Baltrušaitienė teigė, kad kartais akivaizdžiai apsvaigę keleiviai visgi patenka į lėktuvą, nes spėja iki skrydžio prasiblaivyti. O kitiems tenka pirkti bilietus į kitą reisą.
Vis dėlto keleivio neįleidimas į lėktuvą dėl girtumo neužkerta kelio galimoms problemoms lėktuve.
Pradėjo grasinti net vaikams
Oro bendrovėje „Wizzair“ palydove dirbanti Violeta portalui DELFI pasakojo, kad akylai keleivius lėktuvo įgula stebi jau įlipant į lėktuvą: „Žiūrime, ar jie nepadauginę alkoholio, nesukels pavojaus sau bei kitiems keleiviams“.
Violeta teigė, kad geriausias scenarijus, kai per daug išgėrę keleiviai nepatenka į lėktuvą, nes dar registracijos į skrydį metu nėra praleidžiami.
Stiuardesė pasakojo, kad sprendžiama apie žmogaus apsvaigimą pagal tai, kaip žmogus bendrauja, užduodami įvairūs klausimai, stebima, kaip jis į juos atsakinėja.
„Nors idealus būdas patikrinti įtarimų sukėlusį keleivį būtų alkoktesterio naudojimas, toks prašymas atrodytų ne itin etiškas prieš patį žmogų ir kitus keleivius. Kiek žinau, nė viena bendrovė alkotesterio nenaudoja. Galutinį žodį tokiose situacijose taria įgulos kapitonas, kuris nusprendžia, ar keleivis turėtų būti neįleidžiamas į lėktuvą. Jei incidentas įvyksta jau skrydžio metu, jis nurodo, ar tai atvejis, kuriam reikalingas policijos įsikišimas“, - kalbėjo stiuardesė.
Violeta paminėjo, kad nutinka tokių atvejų, kai į lėktuvą įlipę keleiviai labai greitai padaugina alkoholio, nes įsineša „duty-free“ parduotuvėse įsigytų gėrimų.
Tokius atvejus pastebėję įgulos nariai alkoholį gali paimti ir grąžinti tik skrydžiui pasibaigus.
„Jei nepavyksta susitarti žodžiu, yra specialios raštų formos – pagal įstatymą keleivis neturi teisės vartoti savo alkoholio skrydžio metu. Jeigu jis neklauso įgulos nurodymų, surašoma speciali forma ir lėktuvui nusileidus oro uoste kviečiama policija. Pildant formas, surašomi asmens duomenys, aprašomas įvykis, o kiti keleiviai paliudija – tai dažniausiai daroma geranoriškai. Oro uoste keleivis perduodamas policijai, kuri ir skiria atitinkamus įspėjimus bei baudas“, - teigė ji.
Paklausta apie labiausiai įsiminusį nutikimą dėl išgėrusių keleivių, Violeta prisiminė gana seniai nutikusią istoriją skrendant iš šiltų kraštų į Vilnių.
Tuomet bėdų kilo su brandaus amžiaus pora.
„Turbūt dar prieš skrydį jie šiek tiek išgėrė, bet ne tiek, kad būtų galima pastebėti įlaipinimo metu. Vis dėlto skrydžio metu jie tapo gana agresyvūs ir kėlė pavojų kitiems keleiviams“, - prisiminė pašnekovė.
Pasak jos, skrydis turėjo būti su persėdimu. Padauginusi pora tapo agresyvi, pradėjo pyktis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais keleiviais.
„Pavyzdžiui, vienai porai pradėjo grasinti dėl verkiančio vaiko, o priėjus palydovėms išsiaiškinti situaciją, ėmė meluoti, kad viskas yra gerai ir nėra jokių nesusipratimų. Aplink sėdintys keleiviai buvo šokiruoti jų elgesiu, nes apgirtusi pora grasino ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Buvo nuspręsta persėdimo taške juos išlaipinti. Prie lėktuvo buvo iškviesta policija – tokia procedūra būtina, kadangi kai keleivis priverstinai išlaipinamas iš lėktuvo, jo privalo laukti policija, taip pat, būna įspėti ir už oro uosto saugumą atsakingi žmonės“, - sakė stiuardesė.
Problemų kartais, pasak jos, kyla ir su rūkančiais keleiviais, kurie neištveria skrydžio neparūkę: „Pasitaiko, kad keleiviai vis dar sugalvoja parūkyti, o dažniausiai tai daro užsidarę tualete. Tokiais atvejais iškart suveikia signalizacija ir yra kviečiama policija – nusileidus lėktuvui, tokie keleiviai perduodami į jų rankas. Keleivių saugumas svarbiausia – juk nuo nuorūkos, išmestos šiukšlių dėžėje, gali kilti gaisras“.
Policijai oro uoste atsiranda darbo
Lietuvos oro uostų atstovė I. Baltrušaitienė teigė, kad jei kyla problemų su keleiviais lėktuvuose, jam nusileidus į oro uostą su tokiais keleiviais tvarkosi Aviacijos saugumo skyriaus patruliai ir oro uoste veikiančio policijos skyriaus pareigūnai.
„Kai pastarieji negali atvykti prie lėktuvo, girtą keleivį sulaiko Aviacijos saugumo patruliai ir pristato jį į policijos skyrių“, - teigė ji.
Oro uostuose ir lėktuvuose į girtus keleivius žiūrima itin atsargiai. Oro uostuose galioja daugybė saugumo reikalavimų, kurių nevalia pažeisti.
„O nuo alkoholio apsvaigę žmonės, ypač tie, kurie elgiasi agresyviai, gali sutrikdyti sklandžią veiklą ir sukelti pavojų aplinkiniams“, - pridėjo I. Baltrušaitienė.
Teko matyti ir muštynes
Vienoje užsakomųjų skrydžių bendrovėje dirbantis, 17 metų patirtį aviacijoje turintis oro palydovas Vytautas teigė pastebintis, kad problemų su išgėrusiais keleiviais mažėja.
Su skirtingomis oro bendrovėmis ir į skirtingas šalis per savo karjerą skraidęs vyras pastebėjo, kad daugiau sau atsipalaiduoti su alkoholiu leidžia suomiai, bet ir tik tai jau po darbų, komandiruočių skrendantys namo.
Su britais skraidydamas Vytautas pastebėjo, kad britai į oro uostą neatvyksta išgėrę, tačiau lėktuve sau dažniau leidžia įsigyti alkoholinių gėrimų.
„Britai ir šiaip yra triukšmingi, jiems ir alkoholio nereikia. Tačiau, kuo skiriasi nuo lietuvių, tai britų ir vyresnio amžiaus močiutė užsisako dvigubą džino ir toniko skrydžio metu ir tą gėrimą siurbčioja visas tris valandas“, - kalbėjo pašnekovas.
Kitaip yra, pasak Vytauto, su italais, kurie net esant nemokamiems gėrimams retai pasiprašo net kavos.
Kalbėdamas apie išgėrusius keleivius oro palydovas teigė nesusidūręs su situacija, kai apsvaigęs ir agresyvus keleivis keltų pavojų lėktuvo įgulos sveikatai. Vis dėlto prisipažino, kad muštynių lėktuve teko matyti.
Jų buvo, kai skrydžiai vyko su jūreiviais.
„Kai juos tekdavo vežti, jie jūroje būdavo išbuvę apie pusę metų. Tai, žinote, čia stogas gali čiuožti bet kam po tiek laiko. Jie jau spėja oro uoste prisigerti“, - kalbėjo pašnekovas.
Tokiems keleiviams patekus į lėktuvą kartais kildavo ir muštynės, todėl panašiems reisams dažniausiai į lėktuvą stengiamasi paskirti vyrus oro palydovus.
Paklaustas, ar išgėrę agresyviais tampa tik vyrai lėktuvuose, Vytautas teigė, kad moterys nebent pradeda daugiau triukšmauti.
Oro palydovas pastebėjo, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kad lipdami į lėktuvą keleiviai dar atrodo blaivūs, tačiau dar laukiant skrydžio spėja suvartoti nemažą porciją alkoholio, kuris suveikia jau tik lėktuvo metu.
Daužo mitus apie savo alkoholio pardavimą lėktuve
Lietuvius į šiltus kurortus skraidinančios užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ orlaivių palydovų vadovė Laura Miečelienė teigė, kad palydovai yra apmokomi, kaip elgtis iškilus konfliktinėms situacijoms su keleiviais.
„Girtas keleivis kelia daug nepatogumų aplinkiniams keleiviams, trukdo jų prasidedančias ar besibaigiančias atostogas, bet svarbiausia, kad tai yra grėsmė skrydžio saugai“, - pabrėžė ji.
Kilus konfliktui su girtu keleiviu palydovas iš pradžių bando įspėti keleivį ir derybų keliu suvaldyti situaciją.
Jei su keleiviu vis dėlto niekaip nepavyksta susitarti, jis tampa agresyvus ir nesuvaldomas, kraštutiniu atveju lėktuvo vadas gali priimti sprendimą leistis artimiausiame oro uoste. Tuomet oro bendrovė turi teisę reikalauti iš keleivio, kad šis atlygintų žalą ir visus patirtus nuostolius.
„Taip pat verta paminėti, kad keleiviams yra draudžiama gerti savo alkoholinius gėrimus. Paprastai galvojama, kad šią taisyklę oro bendrovės sugalvojo tam, kad daugiau parduotų alkoholio skrydžio metu. Tačiau šis sprendimas susijęs tik su skrydžio sauga“, - tikino pašnekovė.
Keleiviams leidžiant gerti savo į lėktuvą atsineštą alkoholį, lėktuvo palydovams būtų sunku kontroliuoti, kiek keleivis išgėrė.
Kai alkoholis parduodamas skrydžio metu, palydovas privalo sekti, kiek alkoholio pardavė kiekvienam keleiviui ir kaip jaučiasi keleivis.
„Per daug išgėrusiam keleiviui bus atsisakyta parduoti alkoholį. Orlaivių palydovai turi teisę konfiskuoti keleivio atsineštą alkoholį iki lėktuvo nusileidimo“, - aiškino ji.
L. Miečelienė paminėjo, kad, deja, nutinka atvejų, kai keleiviai nesilaiko elementarių drausmės ir saugos taisyklių. Problemų kelia ne tik alkoholio vartojimas, bet ir rūkymas lėktuve.
„Keleiviams nesilaikant taisyklių, tenka kreiptis į policiją. Nusileidus oro uoste, nedrausmingi keleiviai būna perduodami vietinei policijai. Tokie atvejai pasitaiko retai, tačiau jei jų pasitaiko, dažniausiai į policiją yra kreipiamasi dėl tų keleivių, kurie nepaklūsta draudimui rūkyti lėktuve. Po šių pagal dažnumą seka girti keleiviai“, - pasakojo pašnekovė.
