Ir kaipgi čia neatsisuksi? Ir ką gi aš matau – dėmesį traukianti būtybė, tokia tiesiog „pavyzdinė“ šių vietų tautietė. Ūgis vos ne 1,80 metro, aptempta trumputė suknelė, bateliai ant aukščiausios pakulnės, ir silikono pripumpuotos lūpos. Tiesa, tamsiaplaukė. Ne pirmos jaunystės. Ir akivaizdi botokso gerbėja, savo įspūdžiais dalijasi „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas.
Sužinojusi, kad esu žurnalistas iš Maskvos, ji iš karto pasiūlė savo paslaugas: „Parašykite apie tai, kas manyje susikaupė. Manau, kad Rusijoje visi galvoja, kad esą visi milijonieriai be galo laimingi“.
Vėliau mes prisėdome „Wallace Collection“ kavinukėje, ir Jelena nesustodama kalbėjo.
Turtuolių sostinė
– Atvažiavau į Londoną prieš 12 metų iš Uralo, bet iš kokio miesto nesakysiu. Nenoriu palikti pėdsakų, – kikeno ji. – Mano vyras gimė Velse. Jis čia vadovauja vieno amerikiečių banko padaliniui ir jame dirba jau ketvirtį amžiaus. Dažnai dirba po 14-16 valandų. Tačiau mane tai tenkina, darau, ką noriu. Turime penkių aukštų namą su kino teatru, sporto sale. Sode auga alyvmedžiai ir figmedžiai. Tačiau visa tai – smulkmena.
Pamačiusi nuostabą mano veide ji paaiškino:
– Dabar net patys sėkmingiausi bankininkai yra šiaip smulkmė. Dėl finansų krizės jie nebegauna padorių priedų, atlyginimai neauga. O milijardieriai – jau visai kitas reikalas. Aš pati esu tik milijonierė ir jiems baisiai pavyzdžiu. Jie pakeitė Londoną ir gyvena savo superbendruomenėje. O mus iš visur išstumia. Dabar esame „Alfa teritorijos“ pakraštyje.
Supratau, ką ji turėjo omeny. Londonas – pasaulinė milijardierių sostinė. Jų čia 72. Palyginimui, Maskvoje – 48, Niujorke – 43, o San Franciske – 42. Todėl nenuostabu, kad vieno vietinio universiteto sociologai sugalvojo terminą „Alfa teritorija“, kuri reiškia dalį Londono centro, kuriame gyvena tik itin turtingi žmonės.
Jelenos teigimu, milijardieriai Londone jaučiasi gana saugiai. Kur dar, pavyzdžiui, galėtum prie madingo klubo sėsti į automobilį, vėliau – į nuosavą lėktuvą ir praktiškai nekelti kojos ant asfalto, kuriuo vaikšto „plebėjai“. Net Niujorke nėra tokios „išskirtinės izoliacijos“.
Patyrė gėdą jachtoje
– Svajojau tapti „Arts Club“ (itin brangaus klubo, įkurto 1863 metais) nare, – sakė Jelena. – Bet kur jau man lygintis su princu Hariu. O kaip ten šventė Victorios Beckham 40-metį! Kartą iš nuolatinio šio klubo nario išgirdau: „Jeigu neturi bent dešimties milijonų svarų sterlingų, esi vargšas. O didžiausia mano svajonė – „Quintessentially“.
Tai Londone veikianti firma, kurią vadina „neįprasčiausiu pasaulyje konsjeržu“, kuris už jūsų pinigus patenkins bet kokį kaprizą. Ekskursija į Šiaurės ašigalį – 80 tūkst. svarų sterlingų. Vestuvės... Egipto piramidėje – 150 tūkst. svarų sterlingų. Romantiška vakarienė... ant aisbergo – 190 tūkst. svarų sterlingų. Galima organizuoti kelionę aplink pasaulį aštuoniems žmonėms privačiu lėktuvu, kur keleivius linksmins dainininkai ir aktoriai. Šis malonumas jums atsieis apie milijoną svarų sterlingų.
Rusai, žinoma, pirmauja pagal ekstravagantiškumą. Vienas mūsiškių užsimanė papietauti su... Anglijos karaliene bei Ričardu Gere'u. Kitas pareikalavo surasti... Elvį Presley kuris, esą, visai nemirė. Žinoma, tokių kaprizų firma netenkina. O vakarėlį Luvre rusams organizavo. Taip pat vienam iš oligarchų surengė jo pirmojo bučinio metinių paminėjimą.
– O ar jūs sumokėtumėte tūkstantį svarų, kad jums iškilmingai, grojant orkestrui, tualete pakeistų lemputę? – paklausiau aš Jelenos.
– O kodėl gi ne, – atsakė ji. – Tačiau, deja, tai ne man. Milijardierius turi visai kitokį biudžetą. Jis gyvena dvare, turi daugybę tarnų, privačią salą, kartais net futbolo komandą. Ir, žinoma, jachtą.
Ir tuomet Jelena ėmė kvatoti. O vėliau paaiškino:
– Neseniai man teko garbė pabuvoti vienoje brangiausių pasaulyje jachtų. Ji priklauso Vladimirui Potaninui. Ir pasijaučiau nei šiaip pelene, o paskutine kvaile. Pavyzdžiui, paklausiau: „Kiek kainuoja ši gražuolė?“ „Jeigu to klausiate, vadinasi neišgalite nusipirkti padorios jachtos“, – man atsakė. O mano draugė padaugino kokteilių ir ryte atsibudo kajutėje su nepažįstamu vyru. Po to mums pasiūlė „persikelti pas Norvegijos karalių“. Negalėjome suprasti, apie ką jie kalba: apie laivą ar tikrą karalių? Pasirodo, kad mums pasiūlė persėsti į valtį skambiu pavadinimu „Norvegijos karalius“.
Rusų oligarchai gadina kraują
Šią frazę Jelena pakartojo ne kartą. Pastaruosius metus ji ieško auklės savo vaikams. Ir negali surasti, nes „rusų milijardieriai sugadino šią rinką“. Jelena yra pasirengusi mokėti 400 svarų už savaitę, tačiau itin turtingi žmonės moka trigubai daugiau. Ir jie taip pat perka aptarnaujančiam personalui kailinių, madingiausių drabužių.
– Jiems aš esu nevykėlė, – apmaudo negalėjo nuslėpti moteris, kuri dar dažniau ėmė kartoti „blin“. – Bet jeigu sekčiau jų pavyzdžiu, pirmiausia, greitai bankrutuočiau. O antra, auklę imtų laikyti manimi, o mane – aukle, nes aš neaviu beprotiškai brangių batų ir nenešioju brangių rankinių ar akinių nuo saulės.
Prestižinė privati mokykla Britanijoje – labai brangus malonumas. Tačiau dar brangesnis yra privatus vaikų klubas. Kai kurie magnatai kiekvieną savaitgalį į jį siunčia savo vaikus. Ko ten tik nėra: baseinas, piešimo ir maisto gaminimo būreliai, žaidimų aikštelės, masažo paslaugos, kirpykla, garso įrašų studija...
– Mano pažįstama milijardierė iš Abu Dabio kasmet jam išleidžia 100 tūkst. svarų, – toliau pasakoja Jelena. – Tas klubas yra Chelsea rajone, kuriame mes kaip tik gyvename. Tačiau man jis per brangus. Be to, milijardierių vaikai jame mano sūnų ir dukrą tiesiog ignoruotų. Esą mums neverta turėti reikalų su varguoliais! Apskritai manau, kad moralės požiūriu toks klubas yra išsigimimas. Negi po jo vaikas bus pasirengęs realiam gyvenimui?
Kaip sumedžioti oligarchą?
Apie tai Jelena gali diskutuoti valandų valandas. Tačiau pabrėžė, kad nesigilins „į detales“. Nors pati prasitarė, kad atvažiavo į Londoną būdama 29-erių su „padoria anglų kalba“. Jos teigimu, apskritai, Londone gyvenančių itin turtingų žmonių žmonos ir meilužės yra gerai išsilavinusios. Kur jos susipažino su savo svajonių vyrais? Kai kurios darbe arba universitete. Tačiau dažniausiai vakarėliuose, klubuose ar baruose, kuriuose mėgsta lankytis turtuoliai. Kaip pati susipažino su savo vyru, Jelena nutylėjo, tačiau noriai duoda „globalių“ patarimų:
– Yra kelios taisyklės, be kurių tikrai nieko nepasieksi. Pirma, turi atrodyti kaip modelis. Antra, turi elgtis inteligentiškai. Trečia, tavo tėvai turi turėti bent kažkiek pinigų. Jeigu nėra, dirbk savo kandidatui. Vien tik lova nepadės. Pažįstu moterį, kuri kelerius metus buvo vieno oligarcho asmenine asistente, arė jam kaip arklys. Tačiau jam išsiskyrus tapo jo teisėta sutuoktine. Galite tai vadinti sėkme ar subtiliu išskaičiavimu. Kaip norite.
– O jūsų santuoka laiminga? – paklausiau aš.
– Naivus klausimas, – vėl ėmė kikenti Jelena. – Dauguma milijardierių iš karto po vestuvių ima judėti kitos fazės link – skyrybų. Vyras vis labiau ignoruoja žmoną arba tampa vis labiau nepakenčiamu. O žmona tampa arba per daug reikli arba „problematiška“. Neištikimi būna ir jis, ir ji. Viena mano pažįstama mano, kad „kelionės į kairę“ yra dalis jos su vyru susitarimo.
– Neatskleisite, koks jos vardas? – pertraukiu ją.
– Nigella iš Sussexo grafystės. Ji yra ištekėjusi už indų magnato, kuris turi nekilnojamojo turto visame pasaulyje. Dažniausiai tokia santuoka tėra ciniškas sandoris.
Paklausta, ar jos atveju yra kitaip, Jelena trukteli pečiais:
– Kai tik persikėliau pas jį, vienas mano bičiulis patarė: „Nepalik ilgam jo vieno. Galiausiai juk jis vyras“. Rusijoje yra labai tiksli patarlė: „Iš akių – iš atminties“. Tačiau ir tarp milijonierių yra laimingų ir stabilių santuokų. Ir aš tikiuosi, kad maniškė yra viena iš tokių. Be to, pasikartosiu, kad nepriklausome itin turtingųjų kategorijai. Viena vertus, gal ir nieko. Bet, kita vertus, ką man sakyti dukrai, kai ji klausia, kodėl negaliu jos leisti į privatų vaikų klubą?
Šis klausimas taip ir liko kaboti ore. O ar ir reikia man aiškinti, kad ne piniguose laimė. „Vargšė nelaiminga“ milijonierė veikiausiai manęs nesuprastų...
