Jie nenori, kad profesionalūs žurnalistai ir socialiai atsakinga žiniasklaidos verslo dalis užsiimtų savitvarka ir pagaliau principingai vertintų tas žiniasklaidos priemones ir jų darbuotojus, kurie dirba neetiškai, parsiduoda valdžiai ar korumpuotoms struktūroms, manipuliuoja informacija ir nesąžiningai informuoja žmones.
Tokius dalykus žiniasklaidoje norinti “valyti” Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos sukurta etikos komisija Seime šiandien galėjo būti įteisinta ir jos sprendimai turėtų juridinę galią. Tai padėtų pagaliau ne vien teismuose gintis žmonėms.
Tokia etikos savitvarkos organizacija galėtų suburti profesionalius ir visuomenės pasitikėjimą turinčius žurnalistus bei medijų ekspertus ir padėtų atkurti pasitikėjimą padoria žurnalistika ir žiniasklaida. Kartu tai būtų leidę labai aiškiai vertinti ir tas žiniasklaidos priemones, kurios yra sukurtos tik aptarnauti politikus ar kokias interesų grupes. patys žiniasklaidos priemonių atstovai sutiko, kad tokia veikla būtų finansuojama iš pačių transliuotojų ir retransliuotojų mokamų mokesčių.
Deja, dalis politikų sąmoningai ar iš nežinojimo bando kritikuoti tokią iniciatyvą, kurios Lietuvoje seniai nebuvo ir kuri buvo brandinta ne vienerius metus. Kita vertus, šiandien Seime paskelbta ir dar viena žinia, jog yra noras kuo labiau riboti žurnalistų teisę Seime rinkti informaciją apie pačius politikus. Tai patvirtino ir vienas iš Seimo vadovybės atstovų K. Komskis.
Greiti ir efektyvūs savitvarkos sprendimai padėtų ne tik visuomenei, bet ir valdžios įstaigoms atskirti grūdus nuo pelų. Tai leistų visuomenei parodyti, ar valdžia savo veiklos propagandai skirsto pinigus tik socialiai atsakingam verslui, ar kolaboruoja su neetiška žiniasklaida.
O šiandien Seime vykęs (ne)balsavimas dėl galimybės žurnalistams nebūti stručiais, o aukštai pakėlus galvas atvirai kalbėti apie žiniasklaidos ydas buvo grubiai stabdomas būtent tų politinių partijų ir jėgų, kurios iki šiol nenorėjo ir net sąmoningai žlugdė tikrai laisvą ir nepriklausomą spaudą.
Dalis tvarkiečių, konservatorių ir kai kurių kitų frakcijų atstovų net neslėpė, kad jie sąmoningai boikotavo tokias žurnalistų ir leidėjų iniciatyvas.
Toks elgesys – cinizmas, kuris rodo sugedusią politikų moralę ir tuo pačiu demonstruojamą pabrėžtiną moralumą.
Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.
Vis dėlto noras valdžios moralistus ir fariziejus bažnyčios vardu palikti tikraisiais žiniasklaidos ir žurnalistikos prižiūrėtojais rodo tik viena – sovietinio ir putiniško mentaliteto bacila dar giliai sėdi gražulių, razmų ir kai kurių kitų politinių veikėjų galvose. Dėl to šiek tiek liūdna, bet tai mums primena, kad šiandien mums reikia vaduotis ne iš Rusijos valdžios propagandos, bet iš savų politikų sukurtos mankurtinės klapčiukų kontrolės.
