Šiuo metu internetiniame puslapyje evarzytines.lt siūloma aukciono būdu įsigyti vieno kambario butą Platelių seniūnijoje, Plungės rajone. Pradinė kaina – vos 960 Lt. Kol kas internetu norinčių įsigyti 22,71 kv. m butą neatsirado.

Ventoje vieno kambario butas su rūsiu – 800 Lt. Beveik 15 kv. m būstu internetiniame varžytinių puslapyje susidomėjusių taip pat nėra.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose įsiūlyti butų nepavyksta net už minimalias kainas, Vilniuje šių metų trijų ketvirčių negalutiniais duomenimis, vidutiniškai senos statybos daugiabutyje vieno kvadrato kaina siekė 4017 Lt, naujos statybos – 4675 Lt/kv. m.

Statistikos departamentas vidutinių nekilnojamojo turto kainų regionuose neskaičiuoja: tam paskaičiuoti turima per mažai duomenų, regionuose įvyksta per mažai pirkimo/pardavimo sandorių. Registrų centras pateikia tik Vilniaus ir likusios Lietuvos vidutines nekilnojamojo turto kainas. Likusioje Lietuvoje 2014 m. trijų ketvirčių duomenimis senos statybos butų vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1640 Lt, naujos – 2531 Lt.

Skelbimų portale alio.lt galima rasti ir daugiau butų Lietuvoje, kuriuos bandoma įpiršti už pakankamai mažą kainą. Pavyzdžiui, Naujojoje Akmenėje dviejų kambarių butai siūlomi už kainą nuo 7700 Lt. Žinoma, nepamirštama paminėti, kad butams reikalingas remontas.

Didžiasalyje, Ignalinos raj., vieno kambario butą žadama parduoti už 10 tūkst. Lt. Rokiškio raj., Obeliuose, dviejų kambarių butas – 5 tūkst. Lt. Vieno kambario butas bendrabutyje Alytuje – 5,5 tūkst. Lt.

Niekaip neparduoda jau metus

Jau daugiau nei metus Kupiškio centre vieno kambario butą pardavinėjanti Vilnietė Asta (vardas pakeistas – red.) svarsto, kodėl niekas neperka butų mažesniuose miestuose.

Už remonto reikalaujantį būstą plytiniame name sostinės gyventoja tikisi gauti 16 tūkst. Lt.

„Buvo atėję keletas žmonių pasižiūrėti, bet kalbėjo apie tai, kad jei kainuotų 10 tūkst. Lt, tai gal nupirktų, bet nusprendėme, kad gal neverta tiek nuleisti kainos“, - pasakojo moteris.

Pasak jos, vis dėlto nekilnojamąjį turtą daugiau nei 7 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje Asta norėtų parduoti: ji skaičiuoja, kad per metus buto išlaikymas pareikalauja apie 1,5 tūkst. Lt.

„Nors išlaikymas kainuoja, įsileisti nuomininkų nedrįstame, nes mažuose miesteliuose didelis nedarbas, žmonės turi problemų ir dėl to nenorime vien tik už mokesčius įsileisti, nes ir jie gali likti nesumokėti“, - svarstė pašnekovė.

Asta spėjo, kad vieno kambario buto parduoti nepavyksta, nes mažesnių miestelių gyventojai daug mieliau keliasi į individualius namus.

„Gal miestelyje nėra darbo ir žmonės neturi pinigų. Man atrodo, kad miesteliuose nėra butai labai paklausūs, nes juos išlaikyti sunku. Namai su vietiniu kūrenimu, vandeniu, kiek girdėjau, yra išgraibstomi pirmiausia. Tai ir rodo žmonių visišką pinigų neturėjimą“, - pridėjo pašnekovė.

Siūlo stebėti demografinę situaciją

NT brokerių biuro „Capital“ atstovas Gediminas Jankauskas komentavo, kad nekilnojamojo turto kainą regionuose lemia ne buvę ar esami statybos kaštai.

„Tai lemia paklausa ir pasiūla, ir neturi nieko bendro su tuo, kiek kainuoja tą turtą pastatyti ar kiek kažkada kainavo“, - teigė jis.

Pasak G. Jankausko, jei miestelyje sužlugo pramonė ar kiti verslai ir žmonės išvažiavo, tai natūralu, kad tokiuose regionuose butai gali beveik nieko nekainuoti.

Paklaustas, ar dėl demografinių rodiklių gali nutikti taip, kad kai kurie regionų daugiabučiai ar individualūs namai taip ir nesuras savo pirkėjo ir bus priversti sugriūti, nekilnojamojo turto ekspertas neatmetė ir tokios galimybės.

„Gali atsitikti ir taip. Jei kainos kažkokioje vietoje bus tokios, kad to miestelio priemiestyje individualų namą galėsi nusipirkti vos ne pigiau nei butą kokiame daugiabučio penktame aukšte, kur dar reikia remonto ir pusė gyventojų negyvena, nes išvažiavę, tai natūralu, kad laikui bėgant žmonės tuos „vaiduoklius“ paliks ir nebeliks nieko kito kaip juos nugriauti“, - tęsė pašnekovas.

Vis dėlto G. Jankauskas tikino, kad tikimasi, kad regionai atsigaus – merdinčiuose miesteliuose atsiras darbdavių, jie pritrauks investicijų.

„Bet tikriausiai ne visiems miesteliams taip pasiseks“, - patikino jis.

G. Jankauskas pataria nedramatizuoti regionų situacijos. Pasak jo, yra pakankamai mažų miestelių, kuriuose nekilnojamojo turto kainos panašios su didmiesčius. Žinoma, čia irgi viskas priklauso nuo gyventojų galimybės įsidarbinti. Kaip gerus pavyzdžius pašnekovas paminėjo Mažeikius, Kėdainius, Ukmergę.

Paklaustas, ką patartų daryti gyventojams, kurie turi nenaudojamo nekilnojamojo turto regionuose, - parduoti ar tikėtis aukštesnių kainų, pašnekovas teigė: „Jei miestelyje nekilnojamojo turto rinka yra tokia, kad išnuomojus objektą, jis neneš nuostolio, tai jau yra gera žinia. Kalbant apie ekonmikos ciklus, tai nesame duobėje, kur galėtume sakyti, kad staiga čia kažkas nutiks ir miestelio nekilnojamojo turto rinka suklestės“.

Vis dėlto jei yra galimybė, kad į tam tikrą miestelį bus pritrauktos didelės investicijos, nekilnojamojo turto kainos augimo galima tikėtis.

„Jei ne ir turtas nereikalingas, tai siūlyčiau bandyti tokį turtą parduoti“, - patarė jis.

G. Jankauskas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į demografines regiono prognozes: „Reikia stebėti miestelio geografinę situaciją. Jei ji turi perspektyvą gerėti, tai gal ir nekilnojamojo turto kainos paaugs“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (465)