Vienos nakties pokyčiai
Anot A. Klimkevičiaus, pastarųjų metų tendencijos asociacijos nariams kelia nemenkų nuogąstavimų. Akstinu imtis žygių tapo 2013-ųjų liepą pakeisti Statybos techninio reglamento nuostatai, kai buvo panaikinti technologiniai valstybės ir savivaldybių lėšomis statomuose bei renovuojamuose pastatuose montuojamų langų reikalavimai – paliktas tik kokybinis šilumos perdavimo koeficiento reikalavimas.
„Per vieną naktį Statybos techniniame reglamente dingo mūsų asociacijos inicijuota pataisa, užtikrinanti galimybę bet kuriam atsakingam pareigūnui atlikti vizualią langų kokybės kontrolę. Ši pataisa gyvavo ilgą laiką, ir staiga visa tai anuliuojama paliekant tik vieną techninį reikalavimą – šilumos perdavimo koeficiento U reikšmę 1,4 W/m2K. Taigi reglamento nuostato, kuris buvo svarus produkcijos kokybės saugiklis, nebeliko. Nors Aplinkos ministerija pripažįsta, kad problema egzistuoja, nes didelė dalis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nagrinėjamų klausimų susiję su skundais dėl langų kokybės, kažkodėl iš reglamento tokia tikrinimo metodika eliminuojama, – nuostabos neslėpė Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius A. Klimkevičius. – Vis dėlto noriu pabrėžti, kad mūsų asociacija nesiekia, jog būtų grąžintas prieš tai galiojęs Statybos techninis reglamentas. Visuose kreipimuose į Aplinkos ministeriją konkrečiai įvardijame siūlymus, kokie turėtų būti reglamento pakeitimai.“
Net Baltarusijoje kartelė aukštesnė
Vienas esminių kriterijų – šilumos perdavimo koeficiento rodikliai. Pašnekovo teigimu, vertinant paviršutiniškai, šiandienis Statybos techninis reglamentas lyg ir eliminuoja nekokybiškų langų galimybę.
„Aplinkos ministerija apeliuoja į tai, kad Europoje langų reikalavimai pagal pastatų klases yra netgi mažesni nei mūsų nustatytieji. Esą Lietuvoje langų šilumos perdavimo koeficiento U vertė 1,4 W/m2K atitinka aukštesnės nei C ir B klasės pastatų rodiklius, o europiniai reikalavimai – 1,6 W/m2K. Tačiau mūsų asociacija mano, kad šis reikalavimas yra per mažas vertinant šiuolaikinius technologijų pasiekimus langų pramonėje ir renovavimo programose investuotų lėšų atsiperkamumą“, – teigė A. Klimkevičius.
Ministerijai asociacija pateikė ir savo iniciatyva atliktą langų kainos, susijusios su šilumos perdavimo koeficientu, energinio ir ekonominio efektyvumo skaičiavimą, tačiau akivaizdu, kad jis klerkų neįtikino.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje langų šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra 0,95 W/m2K, kaip, beje, ir kaimyninėje Baltarusijoje, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) narė.
„ES standartai nacionaliniu lygiu leidžia numatyti ir kitus reikalavimus, kurie leistų taupyti šilumą ar būtų efektyvūs konkrečioje šalyje. Nemanau, kad Lietuva gyvena piečiau nei Vokietija ar ta pati Baltarusija. Savo kreipimuose į Aplinkos ministeriją pateikėme, manau, optimalų siūlymą, kad šilumos perdavimo koeficiento U vertė turėtų būti 1,1 W/m2K. Derėtų įvertinti ir tai, kad nuo 2016 metų visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, taigi tokių objektų šilumos perdavimo koeficientas U turės būti apie 1 W/m2K“, – kalbėjo A. Klimkevičius.
Kaimynai atsikrato balasto
Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, situacija be pagrindo dramatizuojama – esą naujų langų kokybės reikalavimų griežtinimas šiuo metu būtų perteklinis, o langininkų asociacijos nuogąstavimus dėl nekokybiškų produktų paneigė ir ekspertai.
„Mūsų šilumos perdavimo koeficiento U vertė 1,4 W/m2K ne tik atitinka ES direktyvų reikalavimus, bet ir juos lenkia. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų nuomone, tokia kategorija šiuo metu yra pakankama ir griežtesnės nereikėtų, – tikino aplinkos viceministrė. – O Statybos techninis reglamentas nėra šventa karvė, jis nuolatos peržiūrimas, tobulinamas, todėl tikrai niekur nepavėluosime ir nuo 2016 metų atitiksime visus ES reglamento reikalavimus.“
Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus A. Klimkevičiaus teigimu, langų, turinčių tokį šilumos perdavimo koeficientą, koks dabar nustatytas Lietuvoje, Europoje faktiškai daugiau niekur nebegaminama, išskyrus Lenkiją. „Čia didelės gamyklos prisištampavo tų profilių ir sėkmingai juos parduoda Lietuvoje su 50 proc. nuolaida. Tad neilgai trukus turėsime ne tik kiaurus langus, bet ir būrius bedarbių, nes negalėdami konkuruoti mūsų langų gamintojai turės atleisti savo darbuotojus“, – prognozavo A. Klimkevičius.
Jis pripažino, kad dėl tokio kainų dempingo Lietuvos gamintojai vangiai dalyvauja ir pastatų modernizacijos projektuose. Pašnekovo žodžiais, nenuostabu, kad faktiškai po kiekvienos žiemos asociacija atakuojama skambučiais ir klausimais, ką daryti su nebeužsidarančiais langais.
Šneka skirtingomis kalbomis
A. Klimkevičius pripažino, kad privačiame sektoriuje didelių problemų dėl langų kokybės nekyla, nes orientuojamasi į europinio lygio produkciją. „Tokie pat reikalavimai turėtų būti taikomi ir renovacijos procesuose, ką ir kalbėti apie kokybės kontrolę, kuri šiandien yra tik deklaruojama. Aplinkos ministerija lyg ir pripažįsta, kad Statybos techninis reglamentas yra keistinas, tačiau politiškai šiuo metu tai nėra tikslinga daryti, nes pakėlus langų kokybės kartelę išaugtų ir statybos kaina. Todėl daugiau nei metus ir šnekame apie tuos pačius dalykus, bet skirtingomis kalbomis: asociacija – apie grūdus, o Aplinkos ministerija – apie riešutus“, – ironizavo pašnekovas.
Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai mušasi į krūtinę: už valstybės lėšas renovuojamuose ar statomuose objektuose nekokybiškų langų nėra ir negali būti.
„Už rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o statybvietėse langų kokybės kontrole rūpinasi statybos rangovas, techninis prižiūrėtojas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Indikacijų dėl blogų langų ar ne tokių, kaip priklauso, naudojamų medžiagų neturime. VTPSI neseniai apklausė visus savo regioninius padalinius – nė vienoje savivaldybėje nebuvo užfiksuota problemų ar nusiskundimų dėl naujų langų kokybės“, – tvirtino aplinkos viceministrė D. Matonienė.
Pagrindiniai užsakovai – latviai ir estai
Pašnekovė pabrėžė, kad pastaruoju metu renovuojamiems pastatams skiriamas ypatingas dėmesys: „Kontrolė – ne dokumentinė, o reali, tikrinami ne tik patys produktai, bet ir tai, ar technologija atitinka techninį darbo projektą. Noriu priminti, kad techninis prižiūrėtojas taip pat turi būti apdraudęs savo veiklą, tad jei kiltų problemų dėl kokybės, draudimo kompanija turėtų padengti nuostolius.“
Gamintojų teikiama langų eksploatacinių ypatybių deklaracija, anot D. Matonienės, grindžiama paskirtos laboratorijos atliekamais pradiniais tokių produktų bandymais. Lietuvoje tuo užsiima akredituota KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija.
„Statybų produkcijos sertifikavimo centras tvirtina, kad mes turime kompetentingą laboratoriją ir mokslininkų, kurie tikrina ir vertina langų atitikimą techninei specifikacijai. Nei Latvija, nei Estija tokios laboratorijos neturi“, – Lietuvos pranašumą įvertino aplinkos viceministrė D. Matonienė.
KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija darbo išties nestokoja. Tačiau, pripažino jos vedėjas Raimondas Bliūdžius, daugiausia dirbama su Latvijos ir Estijos užsakovais – esą iš Lietuvos tokius produkcijos bandymus palyginti mažai kas atlieka.
Ekspertas puikiai pamena dar 2011 metais Ūkio ministerijos užsakymu vykdytą tyrimą, kai laboratorijos specialistai tikrino langus, sumontuotus už valstybės lėšas renovuotuose visuomeniniuose pastatuose. Visoje šalyje buvo patikrinta 50 objektų, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta. Nors kai kurie langus gaminančių įmonių atstovai linkę manyti, kad tuokart iš didelių užmojų išėjo šnipštas – esą buvo tikrinami tik dokumentai, R. Bliūdžius su tokiu vertinimu nesutinka.
Rinkos dalyvius privertė pasitempti
„Darbai vyko trimis etapais pagal nustatytą metodiką, kaip langai turi būti tiriami ne laboratorijoje, o pastatuose. Buvo tikrinama, ar į objektus pristatyti būtent tie langai, kokie ir buvo deklaruoti, ar jie atitinka reglamento reikalavimus, taip pat buvo vertinamos tos ypatybės, kurias galima patikrinti ne laboratorijoje: ar sudėta tiek stiklų, kiek deklaruota, ar yra šilumą atspindinti danga, varstymo įtaisai, ar rėmo storis toks, koks deklaruotas, ir pan.“, – vardijo KTU atstovas R. Bliūdžius.
Anot pašnekovo, šis tikrinimas, be abejo, suteikė tam tikrą impulsą – šiek tiek sujudino rinką, privertė pasitempti ne tik tiekėjus, bet ir projektuotojus. Tačiau esą nuo to karto jokio panašaus tyrimo dalyvaujant laboratorijos ekspertams surengta nebuvo.
„Iš atsakingų kontrolės tarnybų apskritai negauname užsakymų patikrinti langus laboratorijoje. Susitinkame bendruose renginiuose, pasikalbame, bet tuo ir baigiasi mūsų bendradarbiavimas. Teigiama, kad tarnybos tam neturi biudžeto ir dažnai tikrina tik langų deklaracijas, atestatus“, – pripažino KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vedėjas R. Bliūdžius.
Beje, Lietuvos langų gamintojai valdžios institucijoms yra ne kartą siūlę priimti nuostatus, kad į valstybės lėšomis renovuojamų ar statomų objektų sąmatą būtų įtraukta eilutė, kurioje būtų numatytas tam tikras procentas lėšų nuo bendros sumos, skirtų medžiagoms ar gaminiams akredituotose laboratorijose patikrinti. Neabejojama, kad šios priemonės leistų atsijoti nepatikimus gamintojus ir suteiktų garantijų, kad gaminiai – tikrai kokybiški. Tačiau ir į šiuos siūlymus kol kas nesureaguota.
